Dėl COVID-19 karantino oras tapo švaresnis, sumažėjo CO, t.y. anglies monoksido, bespalvių, bekvapių dujų, išsiskiriančių deginant kurą. Didžiąją dalį šio nuodingo junginio miestuose sukuria kuru varomos transporto priemonės, o įkvėptas anglies monoksidas, išstumia ir pakeičia kraujyje deguonį, alindamas ir nuodydamas širdį, smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius žmogaus organus. Negana to, krito ir azoto dioksido, ir smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija ore. Tik pokyčiai, manoma, bus laikini, kaip rodo Kinijos statistika, po karantino pabaigos oro užterštumas didėja.

Faktai apie oro taršą COVID-19 pandemijos karantino metu:
 

• San Franciske NO2 – azoto dioksido, PM2.5 – smulkiųjų kietųjų dalelių ir skysčio lašelių, kabančių ore, CO – anglies monoksido, t. y. smalkių, lygis per pirmąsias dvi regioninio COVID-19 atsako reakcijos savaites buvo vietomis nuo 16 iki 29 procentų mažesnis nei įprastai.
  
   
• Kaip paskelbė NASA – Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija, 2020 m. (sausio ir vasario mėn.) rytinėje ir centrinėje Kinijos dalyse NO2 – azoto dioksido, koncentracija ore buvo žymiai mažesnė (nuo 10 iki 30 procentų) lyginant su tuo, kaip įprastai būna šiuo laikotarpiu. Visgi, kaip teigia ESA – Europos kosmoso agentūra, kovo mėnesio pradžios statistikos duomenys rodo, kad NO2 lygis padidėjo po to, kai Kinijoje vėl pradėjo veikti įprastinė normali veikla.
  
   

Kadangi koronaviruso pandemija daro įtaką milijonams žmonių visame pasaulyje ir stabdo ekonomiką, daug kalbama apie tai, kaip daugelyje šalių radikaliai sumažėjo iškastinio kuro deginimas. Tačiau, kad ir kaip džiugintų vis švarėjanti aplinka, tai nėra pats geriausias oro taršos ir klimato kaitos sprendimas. Nors tušti miestai, kuomet nėra kamščių ir išmetamųjų dujų, gali džiuginti mėlynu dangum ir gaiviu oru, milijonai žmonių nedirba ir svarsto, kaip jiems pasirūpinti savo šeima.