Mėgstami ir anksčiau niekada nenuvylę batai ėmė trinti kojas. Jausmas toks, lyg jos būtų švininės, o ir atrodo nekaip... Pažįstama? Su šiomis problemomis susiduria daugybė moterų, ypač vasarą, nėštumo metu ir per mėnesines. Vis dėlto nereikia manyti, kad stipriajai lyčiai taip nenutinka. Jai šiuo atžvilgiu pasisekė šiek tiek labiau (kojos tinsta ir hormonų pusiausvyra sutrinka retai), tačiau vyrai savęs per daug neprievartauja, madų nesivaiko, aukštakulnių ir ankštų batelių neavi.

Patinimus dažnai lydi ir kiti negalavimai, įvairios ligos. Tai gali būti pirmasis požymis, kad kažkas jūsų organizmui negerai. Kodėl tinsta kojos, kaip to išvengti ir ką daryti, kad patinimas atslūgtų? Apie visa tai – netrukus.

Kaip susiję patinimai ir karšti orai?

Karšta vasara liko praeityje, bet pakalbėti apie ją vis tiek reikia. Tai pravers, jei žiemos viduryje sugalvosite išvažiuoti paatostogauti į šiltesnius kraštus.

Kas vyksta saulėtą vasaros dieną? Mes prakaituojame. Tai normalu – organizmas taip atvėsta. Mes prakaituojame, geriame, vėl prakaituojame. Jei termometro stulpelis rodo 30 laipsnių, per valandą gali susidaryti 1,5 l prakaito. Jeigu žmogus tokiu metu dar ir kažką aktyviai veikia (bėgioja, dirba), atrodo, kad prakaitas bėga tiesiog upeliais. Įsivaizduokite, kokio siurblio reikia perpumpuoti tokius skysčio kiekius ir paskirstyti jį po visą organizmą...

Didžiausias krūvis tenka širdžiai ir inkstams. Su savo užduotimi šie organai geba susidoroti toli gražu ne visada – kartais jie truputį sunegaluoja ir organizme ima kauptis skysčiai. Pabrinkimai – tai skysčių sankaupos minkštuosiuose audiniuose. Bene dažniausia jų atsiradimo priežastis – dėl gaivinamųjų gėrimų tenkantis per didelis krūvis širdžiai ir inkstams. Kraujo tūris padidėja, širdžiai reikia daugiau jėgų jį perpumpuoti. Inkstai nespėja iš organizmo laiku pašalinti vandens pertekliaus, tad skysčiai kaupiasi, dalis jų patenka į aplinkinius audinius.

Ar visada patinimai reiškia ligą?

Nerimauti be priežasties nereikėtų. Pirmiausiai išsiaiškinkite, ar viskas gerai – juk patinimų gali atsirasti net visiškai sveikiems žmonėms. Jeigu kojų pabrinkimas vos pastebimas ir pasitaiko retai, ryte praeina visiškai, kitų nemalonumų nepatiriate – jaudintis neverta. Tokiu atveju patinimų galima atsikratyti net ir be gydytojų pagalbos.

Kita pabrinkimų priežastis – varikozinis venų išsiplėtimas. Dėl saulės poveikio, karščio ir didelio suvartojamų skysčių kiekio venų sienelės išsiplečia, suplonėja, ima praleisti vandenį į aplinkinių audinių tarpląstelinį sluoksnį. Pirmiausia venų nepakankamumas pasireiškia kojose. Jeigu vasaros vakarą jos tampa sunkios, reikėtų apsilankyti pas gydytoją.

Kojos dažnai brinksta ir antsvorio turintiems žmonėms, taip pat tiems, kurie avi per ankštą avalynę ir batelius aukštu kulniuku. Atkreipkite dėmesį į kojų pirštus: jeigu antrasis ilgesnis už visus kitus, venų varikozės, plokščiapėdystės ir edemos tikimybė minimali. Jeigu linija primena laiptelius, rizika vis dėlto yra.

Kitos patinimų priežastys: rimtos širdies ir inkstų ligos, skydliaukės patologija, sutrikusi baltymų apykaita, kepenų ligos ir kt. Jei patinimai gerai pailsėjus neišnyksta ir vis didėja, nekreipti dėmesio ir visą kaltę karščiams suversti negalima – ypač tada, jei pasireiškia ir kitų negalavimų.

Kaip nustatyti patinimus?

Ar žinote, kaip tai atrodo? Jei blauzdų ir pėdų pabrinkimai dideli, apsirikti neįmanoma – jie matomi ir plika akimi. Vis dėlto žmonės dažnai prisigalvoja, ko nėra: ateina pas gydytoją ir skundžiasi tariamais patinimais. Apžiūros metu paaiškėja, kad viskas gerai – pacientas tiesiog neturi apie tai nė menkiausio supratimo.

Nedidelius patinimus nustatyti nėra sudėtinga: avalynė vakare tampa per maža, batų kraštai tiesiog rėžiasi į odą, puskojinės ir kojinės palieka pėdsakus, kojų siluetas tampa šiek tiek lygesnis. Paspaudus blauzdą toje vietoje, kur kaulas yra prie pat odos, gana ilgai matoma duobutė, nelygumas. Jei keletą dienų rytais ir vakarais centimetrine juostele matuosite blauzdos apimtį, galėsite pastebėti pokyčius.

Šis tas apie avalynę

Jeigu kojos brinksta dažnai, neskubėkite imtis drastiškų priemonių: gali būti, kad reikės tik šiek tiek pakoreguoti gyvenimo būdą. Pirmiausia atsisakykite aukštakulnių ir ankštų kojas spaudžiančių sandalų, avalynės su labai įtemptais dirželiais. Jeigu radikaliai keisti įprasto stiliaus nenorite, darbe avėkite patogesnę avalynę (kulniukas neturi būti aukštesnis nei 5 cm), o elegantiškus aukštakulnius pasilikite ypatingoms progoms. Tomis dienomis, kai tenka avėti tokį apavą, darykite blauzdų ir pėdų masažą: masažuokite iš apačios į viršų – taip stimuliuosite limfos tekėjimą.

Naudingi pratimai

• Sumažinti raumenų įtampą ir padėti išsivaikščioti kraujui galite atsispirdami kulnu ir kūno svorį perkeldami į pirštų galus ir atlikdami atvirkštinį veiksmą. Darykite šį pratimą po 5–6 kartus kas 2 valandas. Kai sėdite, šią mankštą papildykite sukamaisiais pėdų judesiais per čiurnos sąnarį.
• Negaiškite veltui laiko: pasidėkite ant žemės kilimėlį ar kokį nors tankų audinį ir žiūrėdami televizorių bandykite pėdomis padaryti iš jo „armoniką“.
• Pakartokite 5–6 kartus. Naudinga basomis kojomis ridenti specialų volelį – tai puikus masažas per dieną pavargusioms kojoms.
• Rytais į savo mankštos programą įtraukite „važiavimą dviračiu“ – pratimą, kurį pamenate dar iš mokyklos laikų. Atsigulkite ant nugaros ir minkite kojomis įsivaizduojamus pedalus. Jeigu neturite jėgų sportuoti, tiesiog pagulėkite keletą minučių aukščiau pakėlę kojas.

Beje, jeigu yra galimybė, stenkitės sėdėdami prie stalo kojas užkelti ant kokio nors paaukštinimo (suoliuko, kėdutės), o eidami miegoti pasidėkite po jomis pagalvėlę. Tai pagerins kraujotaką ir sumažins pabrinkimus.