Amerikos mokslininkai iš Wayne Universiteto atliko įdomų tyrimą, kurio metu buvo aiškiai įrodyta, kad kuo labiau ir dažniau žmonės šypsosi, tuo ilgiau jie gyvena.

Tai, kad šypsena ir ilgesnis gyvenimas yra susiję tarpusavyje, mokslininkams buvo aišku dar iki eksperimento. Šypsena atspindi teigiamą ir lengvą požiūrį į gyvenimą, o besišypsantis žmogus spinduliuoja džiaugsmą. Šypsena – tai tarsi žmogaus atsparumo stresui įrodymas, o stresas, kaip visiems žinoma, išprovokuoja įvairias ligas, kurios trumpina gyvenimą. Tačiau eksperimento metu mokslininkai išsiaiškino, kad šypsena šypsenai nelygi. Ilgaamžiškumą skatina būtent ta nuoširdžia laikoma šypsena, kai skruostai pakyla, aplink burną susidaro šypsenos raukšlės ir matosi dantys, o kartais net ir dantenos. Kitaip tariant – plati šypsena “nuo ausies iki ausies”.

Kaip mokslininkai padarė tokią išvadą? Jie palygino 230 aukščiausios lygos beisbolininkų nuotraukas, kurias gavo iš 1952 metų registro. Visus eksperimento dalyvius mokslininkai susikirstė į 3 grupes: be šypsenos, su daline šypsena ir su plačia šypsena.


Į pirmąją grupę papuolė tie sportininkai, kurių veido išraiška visose nuotraukose buvo rimta ar net liūdna. Antroje grupėje atsidūrė tie žaidėjai, kurie šypsojosi “lūpų kampučiais”, o trečioje grupėje buvo surinkti tie, kurie šypsojosi tiek, kiek galėjo, beveik juokėsi. Kad eksperimentas būtų patikimesnis, mokslininkai surinko visus duomenis apie sportininkus: gimimo datą, kūno masės indeksą, šeimyninę padėtį ir netgi sportinės karjeros trukmę. Kitaip tariant, jie pasistengė sužinoti viską, kas gali turėti įtakos gyvenimo trukmei.

Tyrimo išvados aiškiai parodė, kad trumpiausiai iš visų, vidutiniškai 73 metus, išgyveno tie, kurie nesišypsojo. Šiek tiek ilgiau, 75 metus gyveno tie, kurie šypsojosi nedrąsiai, o štai plačiųjų šypsenų savininkai vidutiniškai pragyveno 80 metų. Deja, plačiai besišypsančių tarp visų tiriamųjų buvo mažuma. Tačiau jų gyvenimo trukmė buvo ilgesnė 7 metais nei tų, kurie nesišypsojo.

“Šypsena – visų pirma vidinės žmogaus harmonijos, optizimo ir pozityvaus požiūrio į gyvenimą atspindys. Šio tyrimo rezultatai patvirtino jau žinomą faktą apie tai, kad emocijų reiškimas turi teigiamą įtaką tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai.” - teigė eksperimentą atlikę mokslininkai. Įdomu tai, kad mokslininkai įvertino galimybę, jog plati šypsena buvo tiesiog fotografo prašymas. Tačiau net ir tokiu atveju, jei žmogus šypsosi nes jo prašo, jis parodo savo emocinį atvirumą ir teigiamą nuotaiką. Juk piktas ir nepatenkintas žmogus tikrai nesišypsos vien dėl to, kad kažkas kitas to pageidauja.