Juokas – tai viena iš žmogaus reakcijų į tai, kas juokinga. Kai kuriais atvejais – kaip atsakas į nervinę įtampą (nervingas juokas) arba psichinio sutrikimo požymis, sudėtingas aktas, kurį sudaro modifikuoti kvėpavimo judesiai ir tam tikra mimika.

Plačiai paplitusi nuomonė, kad be priežasties juokiasi tik tie, kuriems „ne visi namie“. O be reikalo... Juokas be priežasties – tai geros nuotaikos ir sveikatos požymis. Normalus, natūralus juokas ramina nervus, atpalaiduoja raumenis ir gerina savijautą.

Dar prieš 2000 metų Hipokratas viename iš savo darbų juoką apibūdino kaip gydomąją priemonę. Ir, beje, visiškai nesuklydo: juokiantis atsipalaiduoja kūno raumenys, geriau įsisavinamas maistas, sumažėja nervinė įtampa. Apskaičiuota, kad per parą žmogui reikėtų juoktis mažų mažiausiai 17 minučių.

Juokas ne tik padeda išsaugoti gerą sveikatą, tačiau taip pat ir ilgina gyvenimą. Kai kuriose šalyse ištobulintos ir praktikuojamos specialios gydomosios metodikos, kuriose juokas pasitelkiamas kaip pagrindinis instrumentas įvairių ligų gydymui.

Kas yra juokas? Visų pirma – liūdesio ir baimės priešingybė. Pastebėta, kad jo metu sumažėja žmogaus arterinis kraujospūdis, normalizuojasi širdies veikla ir susitvarko kvėpavimas. Tyrinėtojai apskaičiavo, kad minutė juoko gali pakeisti net 25 minutes aerobikos!

Kai mes juokiamės, pasikeičia mūsų kvėpavimo ritmas (įkvėpimas yra ilgesnis, o iškvepiame daug greičiau), o tai smarkiai pagerina organų ir audinių aprūpinimą krauju – poveikis maždaug tas pats, tarytum išeitume pasivaikščioti į mišką pakvėpuoti grynu oru arba lepintumėmės deguonies kokteiliu. Dėl to  atitinkamai pagerėja ir savijauta bei nuotaika – organizmas ima gaminti „laimės hormonus“ (medicininiais terminais – endorfinus), pakyla serotonino lygis.


Be to, juokas stimuliuoja imuninę ir nervų sistemą, malšina skausmus, mažina stresą ir normalizuoja žarnyno veikl, didina kūrybinį potencialą, gerina  sugebėjimą spręsti įvairias problemas ir netgi mūsų išvaizdą (tonizuoja veido raumenis).

Mokslininkai pažymi, kad tie žmonės, kurie nuolat slopina juoką arba taip ir neišmoksta juoktis (vadinasi, ir atsipalaiduoti), labiau rizikuoja susirgti depresija, be to, maitinasi netaisyklingai ir daug rūko.

O kaip svarbu mokėti pasijuokti iš savo klaidų ir nesėkmių... Tokiu atveju visa tai virsta teigiamomis emocijomis ir mūsų nebevargina. Juokas – tai ne tik universalus ilgaamžiškumo raktas, bet taip pat ir būdas pasiekti sveikatą ir gerovę.

Daugelyje šalių taikoma speciali juoko programa – juoko terapija. Išskiriamos dvi jos kryptys: juoko gimnastika – labai paprastų pratimų, sugalvotų indų gydytojo Madan Kataria, rinkinukas, ir vakarietiška juoko terapija, kuriai pagrindus paklojo žurnalistas Normanas Cousinsas.

Juoko terapija – šiuolaikinė psichoterapijos šaka, kurios tikslas yra paveikti sergantį kūną juoku. Vakarietiškoje juoko terapijoje naudojami išoriniai stimuliaroriai – juokeliai, anekdotai, klounados, satyros.

Tiesa, nors juokas ir naudingas, vis dėlto jo terapija gali būti taikoma toli gražu ne visiems. Pavyzdžiui, išvaržą turintiems pacientams, taip pat tiems, kurie serga akių ligomis, po chirurginių intervencijų, nereikėtų bandyti juoko terapijos, jeigu taip nepatarė gydytojas. Nėščiosioms reikėtų vengti užsitęsusio juoko. Pacientams, sergantiems tuberkulioze, lėtiniu bronchitu ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis, reikia imtis priemonių, kad liga kuo mažiau plistų oro lašeliniu būdu. Pagaliau net ir sveikas žmogus, jaučiantis diskomfortą juoko metu, turėtų liautis juokęsis.