Nesvarbu, ar gyvenate mieste, ar užmiestyje – jei bent retkarčiais būnate gamtoje, vis tiek išlieka tikimybė, kad įsisiurbs erkė. Kaip apsisaugoti nuo šių parazitų ir jų platinamų ligų, ką daryti, jeigu erkė vis dėlto įsisiurbė?

Bendrieji patarimai, kaip išvengti erkių

• Efektyviausia priemonė, padedanti išvengti  erkinio encefalito, yra aktyvi imunoprofilaktika (kitaip tariant, skiepai) – ypač jeigu gyvenate didelės rizikos vietovėse. Skiepytis nuo jo niekada nevėlu, tačiau rekomenduojama pasiskiepyti iki šiltojo metų laikotarpio, kol erkės yra neaktyvios.
• Nenaudokite termiškai neapdoroto pieno ar jo produktų. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 laipsnių temperatūrai – per 5 minutes.
• O štai vakcinos, kuri apsaugotų nuo Laimo ligos, nėra, todėl lieka tik individualios apsisaugojimo priemonės ir aplinkos priežiūra. Pavyzdžiui: reikia žinoti, kad erkės nemėgsta tiesioginės saulės, ieško drėgmės, šešėlio, labai mėgsta apleistus krūmynus ir aukštą žolę, todėl rekomenduojama reguliariai tvarkyti aplinką, nupjauti žolę, nepalikti nereikalingų krūmokšnių, surinkti šiukšles, kurios skatina graužikų veisimąsi (jie – pagrindinis erkių maisto šaltinis. Nors patys graužikai erkių platinamomis ligomis neserga, jie puikiai perduoda ligos sukėlėjus).
• Vykdami į gamtą tinkamai apsirenkite: reikia dėvėti uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, taip pat ilgas kelnes, sukištas į batus ar kojines, galvą aprišti skarele ar užsidėti kepurę. Išvykai į gamtą rekomenduotina pasirinkti šviesesnius drabužius, nes ant jų lengviau pastebėsite ropojančią erkę.
• Po buvimo gamtoje atidžiai apžiūrėkite visą kūną, ypač paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis ir sprandą, gerai išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu ir persirenkite, o vilkėtus rūbus pakabinkite negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje. Sausame ore erkės išgyvena labai trumpai.
• Venkite pamiškių ir aukštos žolės. Aktyvi erkė aukos dažniausiai tyko ant žolės stiebelio (apie 10-20 cm aukščiau nuo žemės paviršiaus). Jos renkasi drėgnas vietoves ir prieblandą, todėl dažniau aptinkamos tankiame lapuočių miško jaunuolyne, proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje, ten kur jos lengvai randa laukinių gyvūnų, nuolatinių jų maitintojų (ežių, pelių) ir paukščių.
• Laikykitės atsargumo priemonių erkių aktyvumo sezono metu, kuris pastaruoju metu, esant švelnesnėms žiemoms, pailgėjo, trunka nuo kovo iki lapkričio (kai kada ir iki gruodžio) mėnesių.
• Naudokite erkes atbaidančias priemones ( repelentus). Purkškite atviras kūno vietas ir dėvimus rūbus. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo priemonės sudedamosioms dalims. Nepamirškite, kad visų repelentų poveikis yra trumpalaikis, todėl reikėtų įdėmiai perskaityti instrukciją ir naudoti joje nurodytais terminais.

Kokių kvapų nemėgsta erkės?

• Pasidaryti erkes atbaidančių priemonių galima ir patiems – tereikia žinoti, kokių kvapų jos nemėgsta labiausiai.
• Arbatmedžio aliejaus kvapo nemėgsta ne tik uodai, bet ir erkės. Išbandykite: 10 eterinio arbatmedžių aliejaus lašų sumaišykite su 50 ml vandens ir supilkite į purškiamą flakoną. Gerai suplakite ir apipurkškite atviras kūno vietas bei drabužius.
• Padeda ir actas. Į butelį įpilkite 1 dalį acto, 1 dalį vandens, į lašinkite 10 lašų eterinio eukaliptų ar pipirmėčių aliejaus. Apsipurkškite tokiu mišiniu kas kelias valandas.
• Erkės negali pakęsti česnakų kvapo, todėl galite šį produktą drąsiai traukti į savo valgiaraštį arba patepti atviras kūno vietas česnakų sultimis (įsitikinkite, kad oda nėra jautri).
• Ajurvedos medicinoje neretai naudojamas nimbamedžio aliejus – jis taip pat apsaugo nuo erkių. Sumaišykite 5–10 jo lašų su puodeliu vandens ir ištepkite atviras kūno vietas.
• Nedideliame buteliuke sumaišykite 4 šaukštus migdolų aliejaus ir 10 eterinio snapučių aliejaus lašų. Gerai suplakite ir turėsite puikią apsaugą nuo pavojingųjų erkių. Snapučių eterinį aliejų galite pakeisti levandų arba sumaišyti abu aliejus. Tuomet lašinkite kiekvieno po 5 lašus.
• Sumaišykite 1 puodelį vandens, ½ puodelio obuolių acto, įlašinkite 6–10 eterinio snapučių arba levandų aliejaus lašų. Gautu skysčiu tepkite atviras kūno vietas.
• Erkės taip pat labai nemėgsta ir citrusinių vaisių kvapo. Užvirinkite 2 puodelius vandens ir supjaustykite 2 pasirinktus citrusinius vaisius: citrinas, žaliąsias citrinas, apelsinus ar greipfrutus. Tiesa, geriau rinktis žaliąsias arba geltonąsias citrinas, nes jų kvapas yra aitresnis. Pavirinkite citrusinius vaisius apie valandą ir, praėjus nurodytam laikui, išgriebkite, o nuovirą perkoškite bei supilkite į butelį. Galite naudoti visai šeimai, gyvūnams, pievelei.
• 1 puodelį vandens sumaišykite su 10 eterinio pipirmėčių aliejaus lašų. Supilkite į purkštuvą ir naudokite kas kelias valandas.

Ką daryti, jei erkė vis dėlto įsisiurbė?

• Ne visos erkės yra užsikrėtusios, o ir tos „sergančios“ ne visada spėja perduoti Laimo ligos sukėlėją, bet delsti negalima – pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikia kuo skubiau ją ištraukti:
• Prieš traukdami nenaudokite riebalų ar kitų medžiagų – pašaliniai dirgikliai suintensyvina erkės mitybą;
• Pincetu sučiupkite erkę kuo arčiau odos, už galvutės, nespausdami pilvelio. Traukdami pincetu erkės nesukiokite į visas puses, o traukite atgal staigiu judesiu;
• Erkės straubliukas turi mažų kabliukų. Jais ji prisitvirtina prie odos, todėl pašalinus erkę, straubliukas gali likti. Po procedūros įkandimo vietą būtinai dezinfekuokite;
• Įsiminkite ar užsirašykite datą, kada įsisiurbusi erkė buvo pastebėta, taip pat stebėkite įkandimo vietą;
• Jeigu pastebėjote raudoną dėmę (eritemą), ar pasireiškia į gripą panašūs simptomai, kuo skubiau kreipkitės į savo gydytoją.
• Į laboratoriją vežti atlikti ištrauktos erkės tyrimus neverta – efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo šios erkės, jei ji buvo infekuota, įkandimo nėra.