Viena sunkiausių nervų sistemos ligų – išsėtine skleroze – paprastai suserga jauni ir darbingi žmonės. Liga prasideda, nes uždegimas pažeidžia nugaros ir galvos smegenyse esančių nervinių skaidulų apsauginį apvalkalą – mieliną. Tada sutrinka impulsų perdavimas iš centrinės nervų sistemos į periferinę. Taip pat uždegimas pažeidžia ir ląsteles, kurios atsakingos už mielinio dangalo gamybą bei išlikimą. Tai sukelia negalią, nes kai kurios ligonio kūno dalys ima „nebesuprasti“, ką jos turi daryti.

Išsėtinė sklerozė – viso gyvenimo liga. Paprastai negalia didėja palengva – per kelis dešimtmečius, tačiau Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos ir išsėtinės sklerozės koordinacinio centro vadovė dr. R. Kizlaitienė teigia, kad yra žmonių, kurie serga labai agresyvia išsėtine skleroze. Tokia liga negydoma ar nepakankamai efektyviai gydoma, per porą metų žmogų gali paversti visiškai neįgaliu.

Dažniausiai liga prasideda staiga. Žmogus gali patirti įvairių simptomų: sutrinka rega, pusiausvyra, pykina, ima svaigti galva, ima tirpti kojos, rankos. Liga gali prasidėti galūnių paralyžiais. Vienas dažniausių išsėtinės sklerozės simptomų, kuris gali pasireikšti daugumai ligonių ir trukti ilgai, yra didžiulis nuovargis.

Jūratė Rajackienė pirmuosius ligos simptomus pajuto būdama trisdešimties – vieną vasaros rytą atsibudo ir suprato, kad nemato viena akimi. Moterį apžiūrėję gydytojai nustatė, kad ji serga išsėtine skleroze. Per penkiolika ligos metų alytiškė J. Rajackienė patyrė dar kelis ligos paūmėjimus, po kurių ji nebegali vaikščioti kaip anksčiau, nes „nebeklauso“ viena koja.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Neurologijos skyriaus Neurodegeneracinių ligų sektoriaus ir Išsėtinės sklerozės centro vadovė doc. dr. Dalia Mickevičienė pabrėžia, kad gydymas efektyvus tik tuomet,  kai jis pradedamas kuo anksčiau, kol liga dar nėra sukėlusi negrįžtamų pakitimų.  

„Dar visai neseniai ligoniai buvo gydomi tik paūmėjimų metu, vartojo simptomus malšinančių vaistų. Pastaraisiais metais iš esmės pasikeitė išsėtinės sklerozės gydymas – šiuolaikiniai vaistai ne tik retina paūmėjimus, bet ir smarkiai atitolina ar netgi neleidžia ligai progresuoti. Pasikeitė ir gydymo tikslas – dabar būtina ne tik numalšinti uždegimą, kad paūmėjimai nesikartotų, bet ir pasiekti, kad galvos bei ir nugaros smegenyse neatsirastų naujų ligos židinių, nedidėtų negalia, neprogresuotų galvos smegenų atrofija, dėl kurios žmogui gali tapti sunku mokytis, dirbti, vairuoti automobilį, bendrauti, prisitaikyti prie ligos sukeliamų problemų“, - sakė gydytoja.  

Laiku pradėjus gydyti, šių tikslų galima pasiekti, nes mūsų šalies ligoniams prieinamas moderniausias gydymas. Sėkmingai gydomi ligoniai išlieka aktyvūs. Ligoniams kompensuojami ir vadinamieji pirmosios eilės, ir beveik visi antrosios eilės vaistai. Pastarieji skiriami tada, kai pirmos eilės medikamentai nepadeda, kartojasi paūmėjimai, didėja negalia, arba jei liga labai agresyvi. Dabar tariamasi su Sveikatos apsaugos ministerija, kad būtų atnaujintos gydymo metodikos ir ligoniai vaistus gautų anksčiau nei iki šiol.

Gydytojos pabrėžia, jog būtina, kad ligonis kuo anksčiau patektų pas gydytoją ir, kad jam būtų nustatyta tiksli diagnozė bei skirtas gydymas.


J. Rajackienė irgi gydoma moderniais, ligos paūmėjimus retinančiais vaistais. Iš pradžių juos vartodama Jūratė jautėsi gana gerai, tačiau pastaruosius dvejus trejus metus jos organizmas ėmė priešintis – dieną prieš leidžiant vaistus ir porą dienų juos suleidus raumenis, galvą, kaulus skaudėdavo taip, kad ji buvo priversta gerti skausmą malšinančių vaistų. Todėl gydytojai moteriai skyrė naujų geriamųjų vaistų. Dabar moteris sako, jog net nebejaučia, kad juos vartoja ir liga labai nekankina – vienintelis trukdis, kad ilgiau negali ilgiau eiti.

Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 90–100 išsėtine skleroze susirgusių ligonių. Dažniausia tai – jauni, vos pradedą savarankišką gyvenimą žmonės.

Išsėtinės sklerozės stebėsenos sistemos duomenimis, dabar šalyje yra užregistruota apie 2000 šia liga sergančių žmonių. Tačiau Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos ir išsėtinės sklerozės koordinacinio centro vadovė gydytoja neurologė dr. Rasa Kizlaitienė teigia, kad šalyje turėtų būti tūkstančiu daugiau ligonių. Taip yra dėl to, kad užregistruoti dar ne visi ligoniai, nes dalis jų vis dar svarsto galimybę būti įtrauktiems į ilgalaikio stebėjimo programą, kita dalis jų nežino, kad serga, dar yra žmonių, kurie pas gydytojus neateina arba nesigydo.

„Yra ligonių, kurie svarsto, ar jiems gydytis, – jie negalvoja, kas bus po dešimties metų. Deja, kai tokie žmonės ateina pas mus nutarę, kad jiems vis dėlto reikia gydymo, kartais turime pripažinti, kad jau per vėlu“, – teigia dr. D. Mickevičienė. – Gerybinė išsėtinė sklerozė, kai po pirmojo paūmėjimo atkryčiai ilgai nebepasikartoja ir ilgą laiką nesivysto negalia, labai reta. Mokslininkai diskutuoja, ar iš viso būna tokia ligos forma, nes net ir tuomet, kai nėra paūmėjimų, tyrimai parodo, kad nervinis audinys nyksta.“

Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos generalinė direktorė Aldona Droseikienė pataria susigus kreiptis į šią sąjungą, nes organizacija yra padėjusi ne vienam žmogui, suteikdama jam psichologinę pagalbą, daug naudingų patarimų gali duoti ir labiau patyrę ligoniai.

„Žmonės bijo, kad apie jų ligą nesužinotų draugai, bendradarbiai ir darbdaviai. Dalis naujai susirgusių žmonių bando neigti ligą ir nenori matyti ta pačia liga sergančiųjų, įsivaizduodami ateitį tik pačiomis juodžiausiomis spalvomis. Mes galime padėti jiems  ir jų šeimos nariams kasdieniniame gyvenime  susidraugauti su liga, keisti gal būti tam tikrus žalingus įpročius ir siekti geresnės gyvenimo kokybės. Tačiau dabar žmonėms neretai didesnis autoritetas yra internetas, o ne gydytojas“, - teigia A. Droseikienė.

Gydytojos priduria, kad ligoniai, į gydytojus nesikreipę laiku ar nepaisantys jų rekomendacijų, gali labai pakenkti savo sveikatai.

„Kada nors jie vis tiek pateks pas mus, neurologus, tik mes nebegalėsime jiems padėti tiek, kiek būtume galėję prasidėjus ligai“, - sako dr. R. Kizlaitienė.