Kiekvieną pavasarį dėl po orą pasklindančių žiedadulkių ne tik gydytojų alergologų, bet ir gydytojų oftalmologų kabinetų durys varstomos gerokai dažniau. Mat alergiškų žmonių akys į augalų žydėjimą reaguoja konjunktyvitu – akių junginės, kuri plonu sluoksneliu dengia akių obuolius ir vidinius vokus – uždegimu.

Nors vaistinėse ir be recepto galima įsigyti alergijai malšinti skirtų akių lašų bei sistemiškai veikiančių vaistų, visgi gydytojai oftalmologai savigyda užsiimti nerekomenduoja – akių konjunktyvitų yra įvairių ir visi jie gydomi skirtingai.

Kas sufleruoja apie sezoninį alerginį akių konjunktyvitą?

Tarp akies junginės uždegimų tipų – kontaktinis blefarokonjunktyvitas, kurį išprovokuoti gali kad ir nauja kosmetika ar net akių lašai bei kitos medžiagos, su kuriomis akies paviršius kontaktuoja tiesiogiai. Bakterijos, virusai, sausos akies liga, voko krašto uždegimai (blefaritai) taip pat sukelia skirtingų tipų akių junginės uždegimus. O tokia atskira alergenų grupė kaip namuose gyvenančios dulkių erkutės, grybeliai, naminių gyvūnų plaukai bei jų odos pleiskanos gali sukelti lėtinį alerginį konjunktyvitą, kuris gali trukti ištisus metus.

„Gydytojas konkretų konjunktyvito tipą nustato pagal jam būdingą akių vaizdą, simptomus ir anamnezę – pokalbio metu iš paties paciento surinktą informaciją apie ligą. Pavyzdžiui, šalia tokių praktiškai visiems konjunktyvitams charakteringų požymių kaip akių paraudimas ir padidėjęs jautrumas, vokų paraudimas ir patinimas, bene būdingiausias alerginio konjunktyvito palydovas yra akių, vokų niežėjimas, taip pat vandeningos išskyros“, – pasakojo gydytoja oftalmologė Guoda Laurinavičiūtė.

Nors sezoninė alerginė reakcija gali pasireikšti tik akių konjunktyvito simptomais, žiedadulkes kaip problemos sukėlėją gali sufleruoti ir kiti simptomai, pvz., alerginė sloga, apibūdinama kaip nuolat bėganti, vandeningų išskyrų varginama nosis.

„Metų laikas – taip pat itin svarbus kriterijus nustatant konkretų konjunktyvito tipą ir jei akių problemos prasideda pavasarį–vėlyvą vasarą, galima įtarti reakciją į tam tikras žiedadulkes. Visgi gali taip sutapti, jog ir kitų rūšių konjunktyvitai ar tiesiog kitos akių ligos gali išsivystyti būtent pavasarį–vasarą, todėl kliautis vien sezonu, ką žmonės labai linkę daryti – nereikėtų“, – įspėjo gydytoja oftalmologė.

Alergijai amžius – nesvarbu

„Kuomet sezoninis alerginis akių konjunktyvitas jau sykį diagnozuotas, vėliau pacientai ir patys jį lengvai atpažįsta ir žino, kokiomis priemonėmis palengvinti sau gyvenimą. Visgi jei su sezoninę alergiją primenančiais simptomais susiduriama pirmą kartą, būtina kreiptis į gydytoją tiksliai diagnozei nustatyti – tam, kad būtų paskirtas tinkamas gydymas, o akių reakcija nebūtų supainiota su kito tipo konjunktyvitu ar net kita liga“, – sakė Vilniuje veikiančios akių klinikos „Žiūra“ specialistė.

Gydytoja pastebi, jog kaip kad vieni pacientai linkę alergijas diagnozuotis sau patys, taip kiti gydytojo kabinete labai nustemba išgirdę, jog jiems – sezoninė alergija: „Jie abejoja diagnoze, negali tuo patikėti, nes niekada jokių panašių reakcijų anksčiau nebuvo. Visgi alergija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, nuo jauno iki seno, ir visuomet gali būti tas pirmas kartas“.

Akių reakcijos į žiedadulkes – be liekamųjų reiškinių, bet...

Net jei sezoninis alerginis konjunktyvitas vargina visą gyvenimą, bet aktyviuoju žiedadulkių periodu akimis tinkamai rūpinamasi, dažniausiai jokių liekamųjų reiškinių nebūna. Visgi nemalonūs simptomai blogina gyvenimo kokybę – savijautą, nuotaiką, o negydomos, neprižiūrimos akių būklės pačios savaime, tebesant aplinkos alergenui, nepagerėja, priešingai – gali komplikuotis.

Sezoninis alerginis konjunktyvitas gydomas antihistamininiais (slopinamas histamino, kuris ir sukelia uždegimines reakcijas, išsiskyrimas) lašais į akis ar geriamaisiais sisteminio priešalerginio poveikio vaistais. Akis galima pamaloninti, pailsinti vėsiais akių kompresais, drėkinamaisiais lašais. „Visgi pasitaiko, kuomet tam tikros Lietuvoje retesnės akių alergijos rūšys eina kartu su keratitu (ragenos uždegimu) – virsta keratokonjunktyvitu (pvz., vernalinis keratokonjunktyvitas), o tai jau yra pavojinga, mat tokiu atveju uždegimas – gerokai stipresnis ir pasekmės gali būti ilgalaikės, pavyzdžiui, regėjimo pablogėjimas“, – aiškino akių gydytoja G. Laurinavičiūtė.

Nors sezoniniam alerginiam konjunktyvitui itin būdingas akių, vokų niežulys, jų jokiais būdais negalima trinti, kasyti, mat akis galima pažeisti mechaniškai – gali atsirasti ragenos paviršiaus pažeidimų, vokų žaizdelių, o nuo kontakto su nebūtinai idealiai švariomis rankomis gali prisidėti ir virusų, bakterijų sukeltas uždegimas – išsivysto taip vadinamasis mišraus tipo uždegimas, kuriam gydyti jau gali būti reikalingi antibiotikai ar priešvirusiniai vaistai. Nuo akių trynimo, lietimo ypač sunku sulaikyti vaikus. „Ir nors viskas prasidėjo, regis, nuo sezoninės alerginės reakcijos, jos negydydami ir nuolat liesdami, trindami akis, galime problemą tik padidinti“, – pasakojo gydytoja oftalmologė.

Gydymo alternatyva – alergenui specifinė imunoterapija

Sezoninį alerginį akių konjunktyvitą, kaip kad ir sezoninę alergiją apskritai, sukelia per kvėpavimo takus įkvepiamos aplinkoje esančios žiedadulkės. Ir jei antihistamininiai preparatai veikia kaip simptomų švelninimas, kaip tam tikras jų valdymas, tai pastaruoju metu jau galimas ir toks gydymo būdas, kuomet veikiama pati ligos priežastis (ligą modifikuojantis gydymas), t. y. daroma viskas, kad pavasariui atėjus alergija apskritai nebeprasidėtų.

Alergija yra padidinta paties organizmo imuninės sistemos reakcija į, konkrečiu atveju, žiedadulkes, kurias ji ima vertinti kaip keliančias grėsmę ir į kurias reaguoja kaip į iš tikrųjų žmogui kenksmingas daleles. Nėra iki galo aišku, kodėl vieni žmonės taip reaguoja į vienus ar kitus alergenus, o kiti – ne, tačiau ypač svarbų vaidmenį čia turi genetika – iš tėvų paveldėtas polinkis į alergijas. Skaičiuojama, kad apie penktadalį žmonijos kamuoja vienokia ar kitokia alergija, iš kurių apie pusė turi ir akių alergijos simptomus.

Taikant alergenui specifinę imunoterapiją, pirmiausia tiksliai nustatomi alergenai, o vėliau pagal tam tikrą metodiką tais pačiais alergenais paveikiamas organizmas yra tarsi atpratinamas į juos reaguoti. „Žinoma, tai – jau nebe gydytojų oftalmologų, o alergologų sritis. Tokiais atvejais, jei yra ir akių simptomatika, gydydami pacientą gydytojai alergologai ir oftalmologai bendradarbiauja. Toks gydymas, leidžiantis pamiršti varginančią alergiją, jau yra ir jis populiarėja“, – sakė klinikos „Žiūra“ specialistė