Dažnai privalomasis sveikatos draudimas suvokiamas tik kaip prievolė, net nesusimąstant apie jo užtikrinamas sveikatos paslaugų gavimo garantijas. Neapsidraudusiems šiuo draudimu, gydymo paslaugos pareikalautų išlaidų, kurių dydžio daugelis net neįsivaizduoja. Nebūnant draustiems reikėtų mokėti už kiekvieną medicinos paslaugą. Ne tik brangios, bet ir įprastos gydymo paslaugos daugeliui pacientų taptų neprieinamos dėl didelių išlaidų, kurios dabar apdraustiesiems yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.
Be privalomojo sveikatos draudimo
Neapsidraudusiam (neapdraustam) pacientui tektų mokėti už kiekvieną apsilankymą pas šeimos gydytoją, gydytojus specialistus ir gydymąsi ligoninėje. Be to, tokiam pacientui nebūtų galima išrašyti kompensuojamųjų vaistų. Daugeliui visuomenės narių dėl didelių išlaidų taptų neprieinama medicininė reabilitacija, rekomenduojama po sunkesnių ligų.
Pacientui susirgus už medicinines paslaugas tektų pačiam sumokėti šimtus, o sunkios ligos atveju – netgi tūkstančius eurų. Pavyzdžiui, už akies lęšiuko keitimo operaciją arba tonzilektomiją (anginos operacinį gydymą) reikėtų susimokėti daugiau nei 300 eurų. O klubo sąnario protezavimo paslaugų kaina gali siekti daugiau nei 2 700 eurų, neįskaičiuojant paties sąnario endoprotezo kainos.
„Kad sveikata būtų apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), turi rūpintis kiekvienas žmogus. Juk niekada nežinai, kas nutiks. Todėl raginame visus Lietuvos gyventojus nepamiršti laiku mokėti PSD įmokas, kurios nuo šių metų liepos yra 34,20 euro, ir neleisti nutrūkti jų draustumui“, – dėmesį atkreipia Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Rolanda Jonuškienė.
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.
Kitas faktas
Komentarai