Šį sekmadienį minėsime Velykas – šventę, kurią be margučių įsivaizduoti būtų gana sudėtinga. Kol svarstoma, kokius dar valgius patiekti ant stalo, kad šventės net ir karantino metu būtų džiugios, gydytojai ragina atidžiau įvertinti planuojamą valgiaraštį. Sergantiesiems širdies ligomis ar turintiesiems per didelį „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje rekomenduojama rinktis patiekalus, kurie nedidintų rizikos ligos paūmėjimui.
Šiemet sveikos mitybos specialistų ir gydytojų patarimai tampa dar aktualesni nei kada nors anksčiau. Nors oficialių tyrimų dar nėra atlikta, jau dabar pastebima, kad per karantiną mitybos įpročiai gali suprastėti, esame linkę dažniau sau atleisti už padažnėjusį užkandžiavimą. Vis dėlto sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis turėtų nepasiduoti nepalankaus maisto vilionėms tiek įprastomis dienomis, tiek ir planuodami artėjančių švenčių valgiaraštį. Ypač dabar – kai didesnę riziką užsikrėsti COVID-19 turinčius širdininkus gydytojai ragina dar atidžiau save prižiūrėti: laiku vartoti išrašytus vaistus, vengti socialinio kontakto, esant būtinybei, su gydytoju konsultuotis telefonu ir, žinoma, sveikai maitintis.
Lietuvos širdies asociacijos pateiktose mitybos rekomendacijose nurodytas sąrašas vengtinų produktų, kurių patariama atsisakyti planuojant šventinį valgiaraštį. Juos galima pakeisti širdžiai palankesniais ir ne mažiau gardžiais produktais bei patiekalais:
- Kepta žąsis ar antis. Šiuos riebius paukščius galima pakeisti kur kas liesesniais ir tinkamesniais turintiems didelį „blogojo“ cholesterolio kiekį – vištiena arba kalakutiena. Patariama rinktis krūtinėlės mėsą be odos.
- Malta mėsa, veršiena ir subproduktai: kepenėlės ir inkstai. Iš mėsos patiekalų ant šventinio stalo galėtų atsidurti triušiena, retkarčiais vartojama neriebi kiauliena.
- Ungurys, krevetės, krabai, omarai, vėžiai. Žuvies mėgėjams alternatyvų pasitrinkimas platus – lašiša, menkė, tunas, upėtakis, plekšnė, vėgėlė, rečiau – karpis. O trokštantiems stalą papuošti egzotiškais patiekalais, tinka kalmarai ir austrės.
- Keptos ir gruzdintos bulvės. Garnyrui prie pagrindinio patiekalo rekomenduojama rinktis virtas bulves, košę be priedų, šviežias daržoves, salotas, lęšius, pupeles, žirnius, avinžirnius, grikius ar ryžius.
- Tortai, pyragaičiai, riebūs ledai. Šiuos „nuodėmingus“ desertus gali pakeisti želė, vaisiniai desertai, šerbetas. Nedideliais kiekiais – šokoladas, marcipanai.
Bene daugiausia abejonių sulaukia mitai apipintas pagrindinis Velykų patiekalas – virti kiaušiniai. Juos gydytojai jau reabilitavo ir mitybos rekomendacijose nurodyta, kad, nepaisant kiaušiniuose esančio cholesterolio, retkarčiais juos valgyti galima, o baltymą – netgi patartina. Tiesa, kiaušiniai neturėtų būti pagardinti majonezu. Jį galėtų pakeisti liesas jogurtas, sumaišytas su žalumynais.
Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos akcentuoja gydytojai – net ir švenčių ar karantino metu laikytis įprastų, gydytojų suteiktų nurodymų: ne tik laiku ir tinkamai valgyti, bet ir palaikyti fizinį aktyvumą – net ir namų aplinkoje, negrįžti prie žalingų įpročių, nepiktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais ir nenustoti gerti gydytojo išrašytų vaistų, mažinančių cholesterolio kiekį – statinų. Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis turi padidintą riziką susirgti koronavirusu, todėl išrašytų vaistų savavališkas nutraukimas ar kitų rekomendacijų nesilaikymas gali sukelti ir papildomų sveikatos problemų.
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.
Kitas faktas
Komentarai