Pasaulyje neslopsta vegetarinės ir veganinės mitybos populiarumas, o dėl siūlomų mėsiškų patiekalų alternatyvų taip maitintis tampa vis paprasčiau. Tačiau ką reikėtų žinoti atsisakant gyvūninės kilmės produktų, kad išliktume sveiki?
Rūpestinga „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jolita Skinderskienė sako, kad tokia mityba nebūtinai yra alinanti organizmą, tačiau reikalauja papildomo dėmesingumo.
Augalinė mityba – nepilnavertė?
Vaistininkė sako, kad vienareikšmiško atsakymo, ar augalinė mityba yra nepilnavertė, nėra. „Yra įvairių vegetarų: kai kurie jų neatsisako žuvies, pieno produktų, kiaušinių. Taip maitinantis organizmas gauna reikalingų medžiagų, amino rūgščių. Kitas dalykas yra veganinė mityba, kurioje nėra jokių gyvūninės kilmės produktų – atsisakoma netgi medaus. Taip besimaitinantys žmonės su maistu gauna žymiai mažiau naudingų medžiagų. Kadangi pas mus vaisiai ir daržovės nėra tokios geros kokybės kaip pietų šalyse, tokia mityba dar labiau skurdina organizmą“, - sako J. Skinderskienė.
Anot jos, jauni žmonės dažnai nejaučia neigiamo tokios mitybos, kai atsisakoma tam tikrų gyvūninės kilmės produktų, poveikio ar medžiagų trūkumo, tačiau, pavyzdžiui, besilaukiančiai moteriai ar mažam vaikui taip maitintis nepatartina, nes jiems ypatingai reikia įvairių maistinių medžiagų, o augalinė mityba jų nesuteikia.
„Visko po truputį žmogui yra sveika. Pati žmogaus kūno struktūra rodo, kad jis turėtų gauti ir šiek tiek mėsiškų patiekalų, ir daržovių. Propaguojant veganinę ar vegetarišką mitybą dažnai išsivysto mažakraujystė, pasireiškia B grupės vitaminų trūkumas. Taip maitinantis reikėtų padėti savo organizmui ir vitaminų bei kitų reikalingų elementų vartoti papildomai“, - sako rūpestinga vaistininkė.
Reikia stebėti save ir artimuosius
Kad mūsų organizmui kažko trūksta, galime sužinoti ir neatlikę kraujo tyrimo. Kai organizme sumažėja hemoglobino, žmogus tampa vangus, jį dažniau ima miegas, jis greičiau pavargsta. Pasak vaistininkės, kartais vien pažiūrėjus į žmogų matosi, kad jis labai išbalęs, taip pat žmogus tokiu atveju dažnai skundžiasi galūnių tirpimu. Visa tai rodo, kad organizmui reikia pagalbos.
Dauguma veganų ir vegetarų neturi antsvorio, kai kurie jų yra netgi labai liekno kūno sudėjimo. Kartais jie atrodo išsekę ir jų artimieji nerimauja, tačiau patys vegetarai ir veganai tikina, kad jaučiasi puikiai. Rūpestinga vaistininkė sako, kad mūsų organizmas geriausiai žino, ko mums reikia, todėl reikia pasitikėti jo siunčiamais signalais.
„Protas gali įrodinėti, kad mums visko pakanka, tačiau kūnas pasako, kaip yra iš tiesų. Tačiau reikia rūpintis ne tik savimi, bet ir savo artimaisiais. Kartais tikrai reikia veganams padėti, nes jie patys, galbūt, ne visada pastebi savo organizmo pokyčius, nemato savęs iš šalies“, - sako vaistininkė J. Skinderskienė.
Vaistininkė mano, kad mėsos mėgėjams yra ko pasimokyti iš vegetarų ir veganų, tačiau pastarieji savo ruožtu galėtų atsisukti į valgančiuosius mėsą ir pasiimti iš jų mitybos to, kas papildytų jų pačių mitybą bei pagerintų savijautą.
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai