Sveika gyvensena pastaruoju metu vis labiau yra siejama su tam tikrų maisto produktų atsisakymu, dažniausiai – mėsos, kiaušinių bei pieno. Šiuos produktus pašalinus iš mitybos raciono, juos pakeičia augalinės kilmės produktai. Tokios vegetarizmo bei veganizmo dietos yra siejamos su didesne nauda mūsų organizmui, nes augalinės kilmės produktuose yra itin daug vitaminų bei kitų mikroelementų. Apie vegetarizmą bei veganizmą kalbame su „Antėja laboratorija“ šeimos gydytoja Neringa Sakalauske.

– Kodėl pasaulyje daugėja žmonių, pasirenkančių vegetarizmą arba veganizmą?

– Pastaruoju metu žmonės labai susirūpino savo sveikata, pradėjo daugiau sportuoti ir atkreipė dėmesį į savo mitybą. Nuo 2006 metų Pasaulio sveikatos organizacija stebi vis daugiau žmonių, kurie pasirenka vegetarizmą arba veganizmą. Šie mitybos principai siejami su sąmoningumu bei didesne nauda organizmui.

– Kokie pakitimai vyksta vegetaro arba vegano organizme, laikantis šios mitybos principų?

Gydytoja teigia, jog atsisakius gyvulinės kilmės produktų, ženkliai sumažėja rizika, sirgti vėžiu. Įvairūs sveikatos tyrimų duomenys parodė, kad visavalgių vyrų rizika sirgti prostatos vėžiu yra ženkliai didesnė, nei vegetarų ar veganų. Didelę įtaką onkologiniams susirgimams turi ir nutukimas. Augalinės kilmės produktus vartojančių žmonių KMI yra žymiai mažesnis nei visavalgių, o tai atlieka svarbų vaidmenį vėžio rizikos mažinimui. Taip pat vegetarai bei veganai suvartoja ženkliai daugiau ankštinių maisto produktų, vaisių, daržovių skaidulų bei vitamino C, nei visavalgiai, o būtent šie produktai turi itin daug antioksidantų, kurie apsaugo nuo onkologinių ligų.

– Valgant sojos pupelių, vaisių ir daržovių, žmogus stiprina savo kaulus ir gerina kaulinio audinio būklę. Už šią funkciją yra atsakingi vitaminai D ir K bei kalis ir magnis, o būtent pastarųjų galima rasti augaliniuose maisto produktuose.

– Kuo svarbūs kraujo tyrimai radikaliai keičiant mitybą?

– Prieš nusprendžiant atsisakyti tam tikrų maisto produktų, ypatingai gyvulinės kilmės, reikėtų atlikti kraujo tyrimus ir atsižvelgti į tam tikrų vitaminų bei kitų medžiagų atsargas. Neatlikus tyrimų ir radikaliai pakeitus mitybą, galimas išsekimas, padidėja anemijų rizika, nes negaunant tam tikrų medžiagų iš maisto, organizmas pradeda naudoti savo atsargas, o jas išnaudojus – savijauta gali ūmiai pasikeisti. Medikai rekomenduoja atlikti kraujo tyrimus ne tik prieš keičiant mitybą, bet ir ją pakeitus. Optimaliausias dažnis – vienas arba du kartai per metus.

– Kokie svarbiausi kraujo rodikliai, kuriuos reikia stebėti vegetarams ir veganams?

– „Pakeitus savo mitybos racioną, yra itin svarbu sekti savo kraujo tyrimų rodiklius, kurie jautriausiai reaguoja į bet kokius pasikeitimus. Vienas jautriausių ir specifiškiausių rodiklių yra feritinas, kuris nustato geležies atsargas organizme ir leidžia nustatyti mažakraujystę. Valgant tik augalinį maistą, pasisavinti geležį tampa sunkiau, todėl vegetarams bei veganams yra itin rekomenduojama sekti šį rodiklį bent 2 – 3 kartus per metus“, – teigia gydytoja.

– Dar vienas ne mažiau svarbus rodiklis yra vitaminas B12. Jis yra randamas tik gyvulinės kilmės produktuose, ir net valgant mėsą, organizmas ne visada sėkmingai jį pasisavina. B12 yra itin svarbus visiems sparčiai atsinaujinantiems audiniams, kaip kraujas, oda, gleivinės, ir kraujagysles išklojantiems audiniams. Esant dideliam B12 vitamino stygiui, gali atsirasti šio vitamino mažakraujystė, kuri gali sukelti negrįžtamus nervino audinio pažeidimus.

Gydytoja rekomenduoja atsisakius pieno produktų ir kiaušinių, atkreipti dėmesį ir į kalcio, cinko, bei vitamino D koncentraciją kraujyje, nes šios medžiagos yra atsakingos už kaulinį audinį, imunitetą bei žaizdų gijimą.

Svarbu ne maisto produktai, kuriuos pasirenkame, o tai, ką gauname iš jų!

Daugiau informacijos apie „Antėja laboratorija“ tyrimų programas vegetarams bei veganams rasite čia: kraujo tyrimų programos.

Brangiausias – laiku neatliktas tyrimas!