Kraujas yra sudarytas iš trijų rūšių ląstelių: raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) ir kraujo plokštelių (trombocitų). Eritrocitai savo sudėtyje turi daug baltymo hemoglobino, kuris perneša deguonį į visus organizmo audinius. Kai organizme yra nepakankamai raudonųjų kraujo ląstelių, susergama anemija, dar vadinama mažakraujyste.

Vienas pagrindinių anemijos simptomų – protinis ir fizinis nuovargis. Gali pasireikšti dusulys, galvos svaigimas, padažnėti širdies ritmas, atsirasti šalčio pojūtis, prasidėti depresija, pablykšti oda. Kai smegenys negauna pakankamai deguonies, gali būti sunku sukaupti dėmesį skaitymui, rašymui ar kitai kasdieninei veiklai.

Sergant anemija dėl sumažėjusio eritrocitų kiekio kraujyje kaulų čiulpai negauna pakankamai hormono eritropoetino, kuris gaminamas inkstuose. Kaulų čiulpai negali pagaminti pakankamai eritrocitų del eritropoetino trūkumo, o eritrocitai neperneša pakankamai deguonies, reikalingo eritropoetinui gaminti, į inkstus. Dėl šio uždaro rato anemija greitai progresuoja ir net gali kelti pavojų gyvybei, dėl to svarbu laiku imtis tinkamo gydymo.

Anemiją, ypač pradinėse stadijose, yra sunku nustatyti, kadangi simptomai gali būti neryškūs ir panašūs į kitų ligų simptomais ar kai kurių vaistų šalutinį poveikį. Jei nuolat jaučiatės pavargę ar patiriate bet kurį kitą aukščiau išvardintą simptomą, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.

Anemiją gali sukelti nukraujavimas, inkstų ligos, kaulų vėžys, kai kurių vaistų vartojimas, prasta mityba, geležies bei vitaminų trūkumas.

Ligą galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą ir nustačius hematokrito lygį. Hematokritas parodo kraujo dalį procentais, kurią sudaro raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai). Normalus hematokritas – nuo 36 iki 50 %.