Sloga: gydyti ar ne?

Sloga: gydyti ar ne?

Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos – tikra žiemos sezono rykštė, ypač tiems, kurie nemoka su jomis kovoti...
 
Sloga, kosulys, padidėjusi kūno temperatūra... Tokie simptomai gerai pažįstami mums visiems, ir visi manomės geriau už kitus žinantys, kaip gydytis ir kokius vaistus gerti, kad kuo greičiau viskas grįžtų į savo vėžes. Deja, medikai pasigavusiesiems ūminę viršutinių kvėpavimo takų infekciją, arba ŪVKTI, turi nelabai džiaugsmingą žinią.
 
Pamenate anekdotinį priežodį apie tai, kad gydoma sloga praeina per 7 dienas, negydoma – per savaitę? Tai štai: specialistų nuomone, tai gryna tiesa.
 
Faktas Nr. 1: vaistų nuo ŪVKTI nėra
 
Egzistuoja šimtai virusų, sukeliančių peršalimo ligų simptomus (adenovirusai, rinovirusai, koronavirusai ir taip toliau). Jei kovai su kiekvienu iš jų bus išradinėjami atskiri preparatai, visa pasaulio farmacijos pramonė tik tuo ir užsiims. Be to, virusai linkę mutuoti, taigi sukurti saugų vaistą, kuris žudytų išskirtinai juos, tačiau nekenktų žmogaus sveikatai, – praktiškai neįvykdoma užduotis.
 
Visai kitas reikalas – gripas. Juo sergama sunkiau, nei ŪVKTI, ir jis dažniau sukelia komplikacijų, todėl preparatų nuo gripo atsiradimas buvo būtinybė. Pradėjus juos vartoti pirmosiomis valandomis nuo negalavimo pradžios, pasveikimą, anot specialistų, galima pagreitinti vidutiniškai pusantros dienos.
 
Tačiau dar yra ir bakterinių infekcijų. Jos jau visai kita istorija, mat paprastai „nepuldinėja“ mūsų pirmosios – prisijungia vėliau, kad dar labiau komplikuotų virusų padarytą žalą. Nuo bakterinių infekcijų padeda antibiotikai, tačiau vartoti jų komplikacijų profilaktikai jokiu būdu negalima.

2 psl. »

Komentarai (1)

vilius 2016-01-31 09:37
išmokite testavimui naudotis svareliu /švytuokle/ ir l.tiksliai pasirinksite asmeniškai njums tinkamus vaistus,jų dozes vartojimo trukmę ir laiką,nes išgydymo esmė yra tikslus vaistų parinkimas

Ar žinote, kad...

Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.

Kitas faktas