Gervuogės – nuo seno skanaujamos ir universalios uogos. Dėl savo saldžiarūgščio skonio jos lengvai gali būti pritaikomos įvairių tradicinių bei šiuolaikinių patiekalų gamyboje: nuo saldžių uogienių ir desertų, iki pikantiškų padažų ar gaivinančių gėrimų. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, gervuoges verta įtraukti į mitybos racioną ir dėl naudos sveikatai, mat šios uogos pasižymi dideliu kalcio bei geležies kiekiu. Tuo tarpu prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pataria, kaip tinkamai laikyti gervuoges namuose ir sako, kad norint ilgiau išlaikyti jų šviežumą, fasuotas uogas reikėtų dėti į šaldytuvą neatplėšus pakuotės.  

Miško uogų nauda sveikatai

Lietuviškuose soduose ir daržuose dažniausiai auginamas pamatysime šilauoges, serbentus, braškes ar avietes. Vis dėlto, rečiau auginamos gervuogės, nors ir priklauso tos pačios šeimos augalams, kaip avietės. Anot „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, gervuogės turi daugiau kalcio ir geležies už avietes, todėl jas svarbu įtraukti į mitybos racioną.

„Kiekviena uoga turi skirtingų sudedamųjų dalių, o miško uogos yra ypatingos dėl didelio antioksidantų ir fenolinių junginių kiekio. Nors daug kas priklauso ir nuo augalų auginimo vietos, tačiau nėra vieno teisingo atsakymo į tai ar miško uogos vertingesnės už augintas darže arba atvirkščiai. Svarbiausia – į savo mitybą įtraukti kuo daugiau įvairių uogų ir kasdien jų suvalgyti bent po saujelę. Skirtingos uogų rūšys praturtins organizmą įvairesniais mineralais ir vitaminais bei taip greitai nepabos“, – teigia dr. E. Gavelienė.

Gervuogių pranašumas prieš avietes

Specialistės teigimu, palyginus gervuogių uogas su avietėmis, matyti, kad gervuogėse yra mažiau kalio, todėl jos rekomenduojamos žmonėms, sergantiems inkstų ligomis. „Abi uogų rūšys turi panašius kiekius natrio, cinko, mangano ir vario, tačiau gervuogės pasižymi gausiu flavonoidų, fenolinių junginių ir antocianinų kiekiu. Todėl jos, turtingesnės nei avietės, kai kalbama apie antioksidacines, priešvėžines ir senėjimą stabdančias medžiagas“, – pasakoja gydytoja dietologė. 

Be to, dr. E. Gavelienė atkreipia dėmesį, kad gervuogės, nors ir dažnai naudojamos tik kaip desertų dekoracijos, yra kur kas universalesnės: „Subrendusios gervuogių krūmų uogos pasižymi ypatingu skoniu. Nors dauguma laukinių uogų būna skanesnės, kai surenkamos iš miško, to nebūtų galima pasakyti apie gervuoges. Jos gausios vitaminų ir puikiai tinka sultims, kokteiliams, džemams, uogienėms, pyragams, o iš džiovintų gervuogių ir jų lapų galima gaminti skanią arbatą. Jei patys neauginate, tai miško gervuoges galite rasti drėgnuose miškuose, prie upių ar ežerų krantų.“

Tinkamas gervuogių laikymas namuose 

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad gervuogės retai matomos tiek lietuviškuose soduose, tiek turguose. „Gervuogės paprastai importuojamos iš Nyderlandų ir Portugalijos. Jas lietuviai dažniau perka kepinių papuošimui, o ne masiniam vartojimui. Mes įpratę valgyti uogas, pavyzdžiui, braškes ar šilauoges dideliais kiekiais, naudoti jas kaip desertą arba priedą, trinti su cukrumi, virti uogienes“, – apie tamsiaspalvių gervuogių vartojimo tendencijas pasakoja ekspertė. 

Nors gervuogės ir atrodo kietos, laikomos šilumoje jos turėtų būti suvartojamos tą pačią dieną. „Jei šias uogas norite išsaugoti ilgiau, rekomenduojama gervuoges dėti į šaldytuvą ir laikyti neatplėštoje pakuotėje. Jei jau išėmėte uogas iš šaldytuvo, geriau jas suvartoti greitai, nes šiltas oras pradės formuoti kondensatą, kuris vėliau gali sukelti pelėsį“, – pataria „Rimi“ komercijos operacijų vadovė O. Suchočeva.