Nors žodis „ruminuoti“ Lietuvoje dar visai naujas, vis dėlto, nuo šio nemalonaus įpročio kenčia beveik kiekvienas. Ruminavimas – tai terminas, kuris apibūdina nuolat galvoje besisukančių neigiamų minčių plokštelę. Galbūt vis iš naujo svarstote apie nepalankią situaciją darbe, gal prisimenate nemalonų praeities įvykį, o galbūt nerimaujate dėl ateities. Ruminuojant mintys neduoda ramybės, jos vis kartojasi, o žmogus niekaip nepasiekia palengvėjimo.

Stebėkite savo mintis

„Nerimas ir mąstymas yra normali gyvenimo dalis“, – sako Pitsburgo universiteto Medicinos mokyklos profesorius Gregas Siegle, tyrinėjantis mąstymą. Vis dėlto, kai mąstoma per daug, mintys gali tapti tokios atkaklios, kad žmogus savo galvoje ima jaustis tarsi automobilyje be stabdžių.

Jei laikas nuo laiko pastebite, kad net ir stengdamiesi niekaip negalite liautis galvoję apie kokią nors problemą ar situaciją, tai jau ženklas, jog kenčiate nuo kompulsinių minčių – ruminavimo.

Antrasis dalykas į kurį vertėtų atkreipti dėmesį yra – ar problema apie kurią svarstote turi sprendimą? Jei jūs vis iš naujo tarsi juostinį filmą galvoje sukate scenarijų, kuris neturi jokio sprendimo, tai taip pat išduoda, kad kenčiate nuo ruminavimo.

Ruminuoja daugelis

Kai kurie pacientai yra labiau linkę ruminuoti nei kiti. Moterys, kaip ir žmonės, linkę į perfekcionizmą ar nesaugumo jausmą, yra linkusios ruminuoti dažniau nei vyrai. Pasak specialistų, šis nemalonus problemų permąstymo įprotis būdingas sergantiems širdies ligomis, vėžiu ar kenčiantiems nuo autoimuninių ligų.

Ruminavimas taip pat būdingas daugeliui psichikos sveikatos būklių, įskaitant OKS, nerimą, depresiją ir bipolinį sutrikimą. Pastebėta, kad depresija sergantys pacientai, kurie dažnai ruminuoja, patiria sunkesnius depresijos epizodus, be to, juos sunkiau gydyti.

Kaip sau padėti?

• Vienas veiksmingiausių dalykų, kuriuos galite padaryti, kai jūsų mintys tampa nekontroliuojamos, tai atitraukti dėmesį. Suprantama, toks patarimas skamba banaliai, tačiau užklupus įkyrioms mintims, jis gali būti nepaprastai naudingas. Užklupus ruminacijai, įsijunkite muziką, pašokite, padainuokite, prisiminkite malonų praeities įvykį, nukreipkite dėmesį į mėgstamą veiklą – pieškite, darbuokitės sode, pasikalbėkite su artimaisiais.
• Venkite dirgiklių. Jei žiūrėdami liūdną filmą prisimenate šeimos nario netektį arba jei naršydami socialiniuose tinkluose sureikšminate savo išvaizdą, verčiau venkite šių veiklų.
• Skirkite laiko nerimavimui. Pakliuvus į ruminacijos spąstus galite imti jaustis kaltas, jog nepavyksta suvaldyti minčių. Tokiu atveju vertėtų nespausti savęs liautis galvoti, o verčiau nusistatyti nerimavimo laiką. Pavyzdžiui, leiskite sau ruminuoti 10-20 minučių per dieną, o kitą laiką skirkite kitoms veikloms. Tokiu būdu įkyrios mintys lankys vis rečiau, o jūs jausitės daug labiau atsipalaidavęs.
• Ugdykite sąmoningumą. Sunku galvoti apie ateitį ar praeitį, kuomet visos mintys sutelktos dabartyje. Norėdami išsivaduoti iš ruminavimo gniaužtų, apsidairykite aplink ir pastebėkite viską, kas vyksta aplink jus, pvz: ką matote priešais save? Kokia temperatūra kambaryje? Ar ore jaučiate kokį nors kvapą? Pasinerkite į dabarties akimirką ir leiskite sau pailsėti.

Jeigu nepavyksta išsivaduoti iš įkyrių minčių – nenusiminkite. Visuomet galite kreiptis į artimiausią psichikos sveikatos centrą, kuriame gausite reikalingą psichologinę pagalbą.