Kokosų aliejui daugelis moterų negaili gerų žodžių: jis nuostabiai drėkina, švelnina, puoselėja, saugo mūsų odą, ir dar nuostabiai kvepia.

Visgi neseniai į Ekodiena.lt akiratį papuolė kokosų aliejus, kurio etiketėje buvo parašyta „Pagaminta iš kopros“. Kiek teko girdėti, jis turėtų būti gaminamas iš kokoso riešuto. Pradėję domėtis, kas yra toji kopra ir koks yra jos kelias iki aliejaus išgavimo, atsidūrėme skirtinguose informacijos kloduose. Vienur buvo teigiama, kad tai naudinga medžiaga, kitur kopra buvo „maišoma su žemėmis“. Nusprendėme paprašyti pagalbos „Kvapų namų“ gamybos vadovės Rūtos Daunoravičienės. Ji mums plačiau papasakojo, kaip pasirinkti tokį kokosų aliejų, kuris nekenkia mūsų odai ir visam organizmui.

Internete aptikome informacijos, kad dezodoruotas kokosų aliejus gaminamas iš kopros (džiovinto kokoso riešuto branduolio). „Azijoje mažos įmonės kokoso riešutus džiovina saulėje arba rūko juos. Stiprų kopros kvapą galima užuosti iš tolo. Ant džiovinamų riešutų tupia paukščiai, vaikštinėja vištos, ožkos ir šunys. Drėgnas klimatas ir lietūs stabdo džiovinimo procesą, riešutai pelija ir rūgsta. Kopra vežama į gamyklą, kur spaudžiama, rafinuojama, balinama ir dezodoruojama. Kas galėtų pamanyti, kad tas dezodoruotas kokosų aliejus gautas iš dvokiančios, supelijusios, nehigieniškos kopros. „Amanprana“ atstovams teko matyti tokius vaizdus Indonezijoje, Šri Lankoje, Filipinuose… Spaudimo metu susidaranti aukšta temperatūra karamelizuoja cukrus, jie jungiasi su baltymais (vyksta Mailardo reakcija). Tada perdirbimo metu parudavęs aliejus balinamas, leidžiant jį per anglies filtrus. Naudojant aukšto slėgio garus, iš aliejaus pašalinami kvapai. Procesas pigus, nes neteikiant reikšmės sveikatai gaminami dideli aliejaus kiekiai. Galiausiai, rafinavimas ne tik naikina grybelius ir bakterijas, bet suardo ir gausybę vertingų maisto medžiagų“, – rašoma vienoje elektroninėje parduotuvėje.