Labiausiai gydytojų bijo vaikai, tačiau dalis suaugusiųjų taip pat, jei yra galimybė, stengiasi aplenkti gydymo įstaigas. Vien tvyrantis kvapas, aplink supanti balta spalva, atrodo, suaugusiems tuoj sukels dar daugiau papildomų negalavimų, o su išsigandusiais vaikais tėveliai dažniausiai net nebepajėgia susitvarkyti.

„Baimė „baltiems chalatams“ dažniausiai atsiranda per neigiamą savo ar kitų patirtį. Jei susitikimas su gydytoju praeityje sukėlė nemalonių jausmų ar tuo labiau skausmą, pasikartojus vizitui pas specialistą, atsinaujina ir jau išgyventi neigiami jausmai, imame prisiminti į atmintį įstrigusias bauginančias detales.

Kalbant apie vaikus, svarbu paminėti, kad asmeninės neigiamos patirties iš pradžių dažniausiai jie net neturi. Vaikai yra smalsūs ir atviri naujovėms, tad baimės tyrinėti pasaulį, o tuo pačiu ir susipažinti su žmonėmis, labiau kyla iš to, ką jiems kalba tėvai. Jei tėvai, patys turėję neigiamų patirčių gydytojo kabinete, vaikui aiškins būsimo vizito eigą žodžiais: „tu nebijok“, „tau neskaudės“, „tau nieko blogo nedarys“, atžalai tai automatiškai sukels nerimą ir įtarimą.

Jei prie viso to prisidės ir pačių tėvelių nerimas, tai išties gali lengvai išprovokuoti gydytojų baimę. Vaikams tėvai didžiausi yra autoritetai, geriausiai žinantys, kaip sukasi pasaulis, tad natūralu, jog jų nerimas persiduos ir vaikui“, – aiškina psichologė Svetlana Misevičienė.

Nemeluokite vaikams ir nežadėkite dovanų

Raktas į vaikų pasitikėjimą gydytojais pirmiausia yra tėvų ramybė. Aiškindami savo atžalai, kas laukia pas daktarą, būtina elgtis ir kalbėti ramiai bei pasitikinčiai savimi. Svarbiausia, būsimą vizitą pas gydytoją reikia apibūdinti kaip būtiną ir neišvengiamą, išvardinti, kas ir kokiu tikslu bus atliekama.