Unikalūs ligos vingiai
 
Specialistas pripažino, kad pacientai ne visada supranta, jog ligą galima stebėti ir nebūtina jos gydyti. Žmonės sergantys vėžiu yra įpratę girdėti, kad šią ligą reikia pradėti gydyti kuo anksčiau. Medikų nuomone kone pusė visų naujai nustatomų pirmos ar antros stadijos neagresyvaus prostatos vėžio atvejų galėtų būti tik aktyviai stebimi ir 5-10 metų jiems nereikėtų skirti jokio gydymo. Aktyvi stebėsena reiškia, kad ligonis turėtų kas pusmetį atlikti tyrimus, o kartą per 2 ar 3 metus – kontrolinę magnetinio rezonanso tomografiją, o neaiškiais atvejais – kontrolinę prostatos biopsiją.
 
Prostatos vėžio agresyvumas dažniausiai nustatomas pagal Glisono sistemą. Ši sistema taikoma prostatos vėžio stadijoms ir piktybiškumui nustatyti. Taip pat ji netiesiogiai parodo naviko agresyvumą ir ligonio prognozę. Prostatos audinio pokyčiai yra vertinami skalėje nuo 1 iki 5, tas pats vertinimas gali būti ir nuo 0 iki 10. Kuo didesnis skaičius pagal Glisono sistemą – tuo rimtesnis susirgimas.
 
„Tarkime prostatos vėžys, kuris pagal Glisoną yra 5 ar 6 – vystosi labai lėtai. Atsiranda viena ląstelė po kelių ar keliolikos metų – kita. Tai silpnas vėžys, kurį privalu stebėti, bet aktyviai gydyti nereikia. Taip jau yra, kad daugelis senyvo amžiaus vyrų serga prostatos vėžiu, jei tirtume visus paaiškėtų, kad serga daugiau nei neserga“, –  pažymėjo Nacionalinio vėžio instituto, onkourologijos skyriaus vedėjas.
Ligos eiga, trukmė ir net tai, kad skirtingo amžiaus vyrus kamuoja vis kitokio agresyvumo vėžys, neretai glumina. Vyrai linkę galvoti, kad jei vienas sirgo prostatos vėžiu daugybę metų ir jam nieko nenutiko, taip bus ir kitam. Bet tai – tik dalis tiesos.