Granatas – daugelio iš mūsų mėgstamas saldžiarūgštis vaisius (o dar teisingiau – uoga). Viename granate paprastai būna nuo 400 iki 700 valgomų sėklų, perskirtų plonyte membrana. Prinokę vaisiai gan stambaus apelsino dydžio, o spalva gali įvairuoti nuo raudonos iki gelsvai rausvos.

Bet visa tai – faktai, žinomi tikriausiai kiekvienam. Tikriausiai bus įdomiau išgirsti, kad būtina sąlyga vaisiams sunokti – ilga ir karša vasara, tačiau žiemą vaismedžiai iškenčia netgi 9–12 laipsnių šaltį.

Granatmedžių žievė ir šaknys pasižymi vaistinėmis savybėmis, iš lapų daroma arbata, o vaisiai dažniausiai vartojami maistui. Granatų sultys pasižymi ypatinga askorbo rūgšties, cukrų ir taninų gausa, o antioksidantų jose daugiau nei bet kuriame kitame gėrime. Saldžios liaudies medicinoje naudojamos gydant inkstų ligas, rūgščios – inkstų ir tulžies pūslės akmenligę. Jos taip pat puikiai malšina troškulį karščiuojant, padeda numušti temperatūrą.

Senovės egiptiečiai granatais gydė dizenteriją, kovojo su žarnyno parazitais, o Šri Lankos gyventojai iš granatų žiedų gamina nuovirą akių infekcijų profilaktikai.

Granatai – tai vienas iš seniausiai žmonijai žinomų vaisių: jie buvo populiarūs tiek Rytuose, tiek, pavyzdžiui Senovės Romoje. Ir šiandien granatai labai plačiai vartojami kulinarijoje (tiek neapdoroti, tiek įvairių patiekalų ir padažų pavidalu). Jie puikiai dera prie ledų, plaktos grietinėlės ir įvairių salotų. Iš sulčių ruošiami padažai prie mėsos, iš šaknų išgaunamas cukrus, vadinamas grenadinu (jis pasižymi maloniu skoniu ir armoatu, Rytų virtuvėje  naudojamas konditeriniams gaminiams, chalvai ir t.t.). Dar toliau pažengė indai – jie granatų sėklas džiovina ir naudoja kaip prieskonius daržovių ir pupų patiekalams, taip pat kariui, o sultis – marinavimui.

Perkant granatus reikia atkreipti dėmesį į jų išvaizdą: vaisiai turi būti dideli, blizgūs ir sunkūs, o galiukai – neparudavę. Na, o jeigu norite jais mėgautis nuolat, galite nepjaustę įdėti į šaldymo paketą ir gana ilgą laiką saugoti šaldiklyje.