Toksinai – tai augalų, gyvūnų ar bakterijų gaminamos medžiagos, neigiamai veikiančios žmogaus organizmą. Kiekvieną dieną susiduriame su dideliu kiekiu tokių medžiagų – dalį jų įkvepiame ar suvalgome su maistu. Tačiau, kol nesukuriame toksinams kauptis palankių sąlygų, mūsų kūnas sėkmingai su jais susidoroja pats. Šveicarijos supermaisto startuolio „Alver“ gydytojas dietologas neigia populiarių detoksikacinių dietų veiksmingumą ir dalijasi patarimais, kaip natūraliais būdais apsaugoti savo organizmą nuo toksinų keliamų pavojų ir pasirūpinti svarbiausių organų sveikata.

Toksinų gausu visur

Pasak gydytojo dietologo Edvardo Grišino, toksinų gausu visur, tačiau dažniausiai į žmogaus organizmą jie patenka su maistu arba įkvepiant jais užteršto aplinkos oro. Aplinkoje esantys toksinai – tai pramonės atliekos, dujos, sunkieji metalai, maisto pramonėje naudojami pesticidai ir kitos organinės medžiagos.

„Pavyzdžiui, elektronikos pramonėje dažnai naudojamos tokios organinės medžiagos kaip polichlorinti bifenilai. Šios medžiagos aplinkoje gali išbūti ilgą laiką ir, nepaisant valstybių pastangų sumažinti šių kenksmingų organinių medžiagų kiekį pramoninėje produkcijoje, manoma, kad tik 30 proc. valstybių pasieks šį tikslą. Polichlorinti bifenilai gali sukelti kaupiamąjį karcinogeninį ar toksinį pavojų žmogaus sveikatai, dauguma jų yra tirpūs riebaluose ir kaupiasi žmogaus organuose bei riebaliniame audinyje. Šios organinės medžiagos pasižymi lipotoksiniu poveikiu, o tai yra vienas iš širdies ir kraujagyslių, taip pat medžiagų apykaitos ir neurodegeneracines ligas skatinančių veiksnių“, – pasakoja E. Grišinas.

Gydytojas dietologas pabrėžia, kad tokį pat organizmą žalojantį poveikį turi ne tik iš aplinkos patekę toksinai, bet ir, pavyzdžiui, perteklinis alkoholio vartojimas.

„Vartojant per daug alkoholio, į organizmą patenka labai didelis organizmui kenksmingo etanolio kiekis. Tikriausiai mažai kam žinoma, tačiau organizmą užteršti galima ir vartojant per daug vandens – tai gali nulemti elektrolitų disbalansą, vadinamą hiponatremija, taip pat gana greitą smegenų mirtį“, – pasakoja E. Grišinas.

Į kovą su toksinais – kepenys, inkstai, plaučiai ir žarnynas

Gydytojas dietologas tikina, kad itin populiarios detoksikacinės dietos tėra trumpalaikis būdas apvalyti organizmą.

„Kiekvienais metais žiniasklaidoje matome įvairios informacijos apie būtinybę organizmą detoksikuoti, o tam siūloma laikytis detoksikacinių dietų, lyg mes visi būtume užteršti nežinia kuo. Taip nėra, svarbu nepamiršti, kad žmogaus organizmas yra prisitaikęs natūraliai išsivalyti žalingus toksinus, tam yra skirti net keturi organai: kepenys, žarnynas, inkstai ir plaučiai“, – pasakoja E. Grišinas.

Pasak jo, jeigu žmogus neserga lėtinėmis ligomis ar neturi tiesioginio kontakto su sunkiaisiais metalais bei pramonės veikla, minėti organai kuo puikiausiai atlieka detoksikacinę funkciją ir pašalina toksines medžiagas kartu su šlapimu, prakaitu bei iškvepiamu oru.

„Tačiau didesnės rizikos grupėje yra žmonės, sergantys plaučių, inkstų, imuninės sistemos veiklą slopinančiomis ar medžiagų apykaitos ligomis, tokiomis kaip antrojo tipo cukrinis diabetas bei nutukimas. Kiekviena šių ligų gali sutrikdyti detoksikacijos procesus žmogaus organizme ir paskatinti vystytis didesnį uždegimą. Tam, kad taip nenutiktų, turime rūpintis savimi ir atkreipti dėmesį į tai, kokioje aplinkoje gyvename, kur ir kokį maistą perkame ir kiek jo suvartojame“, – pasakoja Alver gydytojas dietologas.

Patarimai, kaip padėti savo organizmui

E. Grišino teigimu, pagrindiniai požymiai, rodantys, kad organizmas nesugeba susidoroti su į jį patenkančiais toksinais, yra lėtinis nuovargis, silpnumas, atminties sutrikimai, taip pat nepraeinantys odos bėrimai.

Jis dalijasi keliais patarimais, kaip išvengti neigiamo toksinų poveikio:

• Palaikykite sveiką kūno svorį. Perteklinis riebalinis audinys gali kaupti didelį kiekį kenksmingų organinių medžiagų, todėl tai turi tiesioginę sąsają su organizme vykstančiais uždegiminiais procesais.
• Reguliariai, bent kartą per pusmetį ar metus, atlikite laboratorinius kraujo tyrimus, taip pat diagnostinius tyrimus kepenų, plaučių ir inkstų veiklai įvertinti.
• Ribokite žalingų žmogaus organizmui cheminių medžiagų vartojimą. Pavyzdžiui, cigarečių dūmuose gali būti iki 7 000 kancerogeninėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų.
• Atsakingai rinkitės maistą. Esant galimybei, rinkitės ūkiuose užaugintus produktus, kuriuose nenaudojamos organizmui žalingos medžiagos. Tai gali prisidėti prie organizmo sveikatos palaikymo.
• Vartokite kuo įvairesnių daržovių, vaisių ir prieskoninių žolelių. Taip gausite ne tik žarnynui naudingų tirpiųjų skaidulų, bet ir gausybę antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų. Tokie produktai kaip citrusiniai vaisiai, tamsios uogos, kalendrų sėklos ir mikrodumbliai – auksinės chlorelės (Golden Chlorella) – gali prisidėti prie vidaus organų veiklos šalinant gyvsidabrio ir ličio sunkiuosius metalus. Norint pagerinti vidaus organų veiklą šalinant toksinus, kasdien reikėtų suvartoti po 1 valgomąjį šaukštą džiovintų fermentuotų mikrodumblių, o esant poreikiui – ir daugiau. Kadangi auksinės chlorelės yra neutralaus skonio ir kvapo, jomis galima papildyti kasdienius mėgstamus patiekalus, tokius kaip jogurtai, glotnučiai, sriubos, troškiniai, taip pat įmaišyti į tešlą kepant blynus.
• Nevartokite papildų, jeigu nesate įsitikinęs, kad jums jų trūksta. Įvairūs maisto papildai, tokie kaip selenas ir geležis, gali būti naudingi esant šių elementų stygiui, tačiau jų perdozavus galimi dar stipresni uždegiminiai procesai.
• Būkite fiziškai aktyvūs ir nepamirškite kvėpuoti! Kvėpuojant iš organizmo pašalinamas kenksmingas anglies dioksidas.