Sugriovė mitus apie iškrovos dieną: įsidėmėkite šiuos patarimus

Sugriovė mitus apie iškrovos dieną: įsidėmėkite šiuos patarimus

Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vos nuvažiavus pas tėvus ar senelius ir atsisėdus prie gausaus stalo. Po šventinio savaitgalio dažnas iškart bando badauti ar iki išsekimo sportuoti, bet sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad drastiški žingsniai, grįžtant į normalų maitinimosi ritmą, nebūtini. Per iškrovos dieną taip pat nebūtina gerti vien tik vandenį – su lengvu, geriau vienos rūšies maistu, turėtume gauti pusę bazinės kalorijų normos. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva Velykoms siūlo rinktis lengvesnius patiekalus nei Kalėdoms – šviežių daržovių salotas ir desertus su vaisiais bei želė, kuriuos pasigaminsite greičiau ir pigiau.

 

Neverta graužtis dėl viršytos kalorijų normos

 

Dažnai darbo dienomis gyvename įprastu ritmu: valgome, dirbame, ilsimės tam tikromis valandomis, tačiau savaitgaliais arba per šventes toks grafikas suyra. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad maistas nėra vien tik tam tikros medžiagos, tad nereikėtų pamiršti, kad jis teikia malonumą ir nesigraužti, jei kartais suvalgome šiek tiek daugiau.

 

„Kai žmogui sudėliojame maitinimosi planą, kuriame numatyta, jog per parą jam reikėtų su maistu gauti 1 500 kalorijų, tai nereiškia, kad kiekvieną dieną jis turėtų būtinai jų gauti tik tiek. Gali vieną dieną tų kalorijų būti 1600, kitą – 1300. Svarbu, kad rekomenduotina kalorijų norma, skaičiuojant visas savaitės dienas, vidutiniškai parai būtų 1 500. Maistas juk įvairus, jo kaloringumas skirtingas, o mes norime pajusti skonių ir tekstūrų malonumą“, – sako dr. E. Gavelienė.

 

Ji pastebi, kad jei savaitgaliais ar ypatingomis progomis gausiau pavalgome, naudinga kartą per savaitę suplanuoti iškrovos dieną: „Reikėtų atsiminti vieną dalyką: jei valgome įvairų maistą, tai jis virškinamas 1–2 paras. Tad jei gausiau valgėme sekmadienį, naudingiausia diena iškrovai būtų trečiadienis, nors žmonės dažniausiai maistą apriboja jau kitą dieną po gausesnių vaišių. Tiesiog tada iškrovos diena nebus tokia veiksminga. Naudingiausia būtų po vaišių viena ar dvi dienas maitintis įprastai, o tik paskui apriboti maistą. Per tokią iškrovos dieną rekomenduojama suvartoti 500–600 kalorijų.“

 

Kokį maistą rinktis iškrovos dienai

 

Gydytoja dietologė teigia, kad pageidautina, nors ir nebūtina, rinktis vienos rūšies maistą. „Tai gali būti kefyras ar kiti rūgusio pieno produktai, grikiai ar kitos viso grūdo kruopos,  daržovės ar vaisiai. Nors tą dieną maisto ir nedaug, tačiau būtina laikytis įprasto valgymo režimo: jo kiekį padalinti pusryčiams, pietums ir vakarienei ar dar vienam užkandžiui. Be to, reikia išgerti pakankamai vandens. Galima planuoti net ir dvi, viena po kitos einančias iškrovos dienas, taip pat galima prisiminti ir dabar madingą, bet gana veiksmingą protarpinį badavimą. Yra mitybos sistemų, kur 5 dienas maitinamasi įprastai, o per kitas 2 suvalgoma pusė įprasto maisto kiekio. Tik svarbu, kad po iškrovos, jau kitą dieną, norėdami „atsigriebti“, nesuvalgytume dvigubai daugiau nei įprastai“, – įspėja gydytoja.

 

Pasak dr. Editos Gavelienės, neverta maisto riboti prieš numatomas vaišes – geriau maitintis įprastai. „Jei dar prieš šventę jausitės alkani, tai tikrai daugiau suvalgysite. Per bet kokias vaišes siūlyčiau maistą atsirinkti ir nesidėti į lėkštes kasdienių produktų: juk jei skanausime nekasdieniškus, įmantresnius, įdomesnius patiekalus (saikingais kiekiais), o ne duoną, bulves ar kitą įprastą maistą – nepersivalgysime. Kartais po gausesnių vaišių žmonės veržiasi mankštintis – jei sportas yra gyvenimo būdo dalis, jei jam skiriate dėmesio, puiku ir sveikintina. Tačiau nejudriam žmogui keli pritūpimai kažin ar labai padės, geriau jau rinktis ilgą pasivaikščiojimą. Lietuvoje tradiciškai įprasta per šventes gana ilgai sėdėti prie stalo, bet jei pietų Europos užstalėse žmonės labai daug bendrauja, tai lietuviai daugiau valgo nei kalbasi, taigi, akcentai skirtingi“, – pastebi dr. E. Gavelienė. 

 

Pavasario šventei – pavasarinės daržovės ir gaivūs desertai 

 

Velykoms dažnai ieškome įdomesnių salotų ar desertų receptų, norisi, kad šventinis stalas būtų spalvingas ir traukiantis akį ne tik margučiais. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva siūlo pasigaminti gaivių salotų, kurios tiks prie mėsos ir žuvies kepsnių, o desertams panaudoti šaldytas uogas.

 

„Įsibėgėja šviežių kopūstų, ridikėlių, agurkų sezonas, tad verta šias daržoves su prieskoninėmis žolelėmis panaudoti šventinėms salotoms, kurios tikrai neapsunkins. Salotos vazonėliuose, svogūnų laiškai bei įvairios prieskoninės žolelės „Rimi“ asortimente ištisus metus būna šviežios. Taip pat turime lietuviškų ilgavaisių ir trumpavaisių agurkų, fasuotų svogūnų laiškų, krapų, bazilikų, petražolių, kalendrų, čiobrelių vazonėliuose, kurie pravers ruošiant vaišių stalą“, –vardija O. Suchočeva.   

 

Tiek vaikai, tiek suaugusieji mėgsta lengvus želė tortus, kuriems galima panaudoti šaldikliuose užsilikusias šaldytas uogas arba jų įsigyti prekybos centruose – toks desertas bus gardus ir pigus. „Šaldytos daržovės, uogos ir vaisiai – praktiškas sprendimas, nes visada po ranka turėsite ilgai galiojančių ingredientų norimiems patiekalams. Šaldytos uogos ir vaisiai dažnai yra ekonomiškesni nei švieži, todėl yra patraukli ir pigesnė alternatyva atidžiai planuojantiems savo išlaidas maistui. Privačia „Rimi“ etikete pažymėtos šaldytos braškės, šilauogės, avietės, juodieji serbentai vyšnios be kauliukų, greitai užšaldyti mangai, uogų mišiniai pravers ne tik ruošiant šventinius patiekalus, bet ir kasdien gardinant varškę, košes, glotnučius“, – pataria ekspertė.

 

O. Suchočeva primena, jog pigiau įsigyti daržovių, vaisių bei uogų Velykoms padės akcijų sekimas, tikslus pirkinių krepšelio planavimas bei „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikianti asmeninius pasiūlymus ir papildomas nuolaidas. Visus sutaupyti padedančius „Rimi“ pasiūlymus galima rasti keliose vietose: prisijungus prie savo paskyros adresu www.rimi.lt, taip pat programėlėje telefone arba „Mano Rimi“ kortelių terminale parduotuvėse. 

 

Kviečiame pasigaminti vyšninį želė tortą – jis patiks ir su kitomis turimomis uogomis.

 

Vyšninis želė tortas

 

RECEPTAS 

 

Uogų sluoksniui reikės:

 

  • 300 g šaldytų vyšnių;
  • 120 g cukraus;
  • 180 ml vandens;
  • 150 ml obuolių arba vynuogių sulčių;
  • 25 g želatinos.

 

Citrininiam kremui reikės:

 

  • 400 ml grietinėlės;
  • 350 ml pieno;
  • 150 g cukraus;
  • 1 vnt. citrinos žievelės;
  • 40 g želatinos.

 

Kaip gaminti:  

 

  1. Torto formą ištepkite riebalais.
  2. Į puodą suberkite 250 g vyšnių, įpilkite cukraus, vandens ir virkite ant silpnos kaitros apie 5 minutes, kol skystis paraus. Įpilkite sulčių ir toliau virkite dar 5 minutes.
  3. Supilkite želatiną į vyšnių sirupą, maišykite kol ištirps. Sirupą perkoškite per sietelį ir supilkite į riebalais išteptą formą. Atšaldykite šaldytuve 2–3 valandas, kol sutvirtės ir sustings.
  4. Likusias vyšnias išdėliokite ant šaldytos vyšnių želė vienu sluoksniu, palikdami laisvus kraštus. Tai užtikrins, kad abu sluoksniai sulips.
  5. Paruoškite citrininį kremą. Į puodą supilkite grietinėlę, pieną, cukrų ir nutarkuotą citrinos žievelę. Pakaitinkite. Į mišinį supilkite želatiną ir maišykite, kol ji ištirps.
  6. Grietinėlę perkoškite ir atsargiai užpilkite ant vyšnių. Atvėsinkite 2–3 valandas šaldytuve, kol sustings.
  7. Kai masė sustings, atsargiai išimkite ją iš formos. Patiekite su vyšniomis.

 

Skanaus!

Komentarai

Ar žinote, kad...

Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.

Kitas faktas