Lytiškai plintančiomis ligomis galima užsikrėsti bet kokių lytinių santykių metu. Pavojingiausia yra tai, jog negalime apie užsikrėtimą sužinoti laiku, nes ligos simptomus pastebėti sunku, o kartais jų gali ir nebūti. 

Užsikrėtimo rizika išauga, jei:

• Dažnai keičiate lytinius partnerius;

• Užsiimate lytiniais santykiais su atsitiktiniu, nepažįstamu arba mažai pažįstamu žmogumi;

• Lytinių santykių metu dažnai keičiant partnerius nenaudojate apsaugos priemonių – prezervatyvų;

Simptomai, kurie gali signalizuoti, jog apsikrėtėte lytiškai plintančia infekcija:

• Išskyros iš šlapimo takų ar lyties organų;
• Skausmingas ir dažnas šlapinimasis;
• Baltos apnašos burnoje arba makštyje;
• Lyties organų bėrimas;
• Skausmas pilvo apačioje;
• Kraujas lytinių santykių metu;
• Išeinamosios angos perštėjimas;
• Sąnarių skausmas.

Svarbu prisiminti, kad užsikrėtus lytiškai plintančia infekcija, simptomus pastebėsite ne iš karto. Kartais simptomai atsiranda po savaitės, mėnesio ar net pusmečio, o kartais jie tiesiog nejaučiami. Visgi, net jei nejaučiate ligos požymių, kitus užkrėsti galite. 

Diagnozuoti lytiškai plintančią infekciją galima tik atlikus specialius laboratorinius tyrimus. Bene svarbiausias tyrimas – mikroskopija, kurios metu mikroskopu tiriama medžiaga, paimta iš lyties takų ar šlaplės, kitaip dar vadinamas tepinėliu. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas norint įvertinti lyties organų mikroflorą ir nustatyti uždegiminius pokyčius. 

Lytiškai plintančios ligos: chlamidinė infekcija, gonokokinė infekcija, sifilis, virusinis hepatitas B, ŽIV infekcija, lyties organų pūslelinė, Žmogaus papilomos virusinė (ŽPV) infekcija, trichomonozė. 

Ką daryti, kad neužsikrėstumėte lytiškai plintančiomis ligomis:

• Mylėkitės tik su vienu sveiku partneriu;
• Nuolat tinkamai naudokite prezervatyvus;
• Venkite atsitiktinių lytinių santykių;
• Gydykite lytiškai plintančias ligas;
• Pasiskiepykite nuo ŽPV ir virusinio hepatito B.