Mokslininkai iš Ajovos valstijos padarė išvadą, kad lėtas maisto kramtymas skatina svorio augimą. Anksčiau manyta, kad greitas pasisotinimas slopina organizme alkio hormono grelino sintezę. Iš tiesų, lėtai valgant porcija tikrai gali būti dvigubai mažesnė, tačiau svoris dėl to nemažėja. Eksperimente dalyvavo 20 savanorių studentų.
Bandomieji buvo padalinti į dvi grupes, jie turėjo pakeisti savo mitybos įpročius. Vienai grupei reikėjo kramtyti maistą kaip galima ilgiau, kitai – praryti beveik iš karto. Mokslininkai stebėjo, kaip kito gliukozės ir alkio hormono lygis kraujo plazmoje. Paaiškėjo, kad tie studentai, kurie ilgiau kramtė, suvalgydavo mažiau. Tokiu atveju alkio jausmas prislopsta, ir noras įsidėti dar nebekyla.
Kita vertus, pailginus kramtymo laiką, angliavandenių ir riebalų įsisavinimas taip pat padidėja. Ilgas kramtymas burnoje padeda geriau virškinti ir įsisavinti maisto medžiagas. Net jeigu vartojami tik tinkami angliavandeniai, pavyzdžiui, riešutai, ilgai kramtant įsisavinama daugiau riebalų. Apetitas nuslopsta, tačiau kalorijų gaunama daug. Šiuo metu mokslininkai dar nenustatė, kas svarbiau: sumažinti apetitą ar kalorijų kiekį.
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai