Ledai – ne tik skanus, bet ir naudingas desertas (tiesa, su sąlyga, kad jie parinkti teisingai). Ką apie juos reikia žinoti?
 
Ledai su gerosiomis bakterijomis
 
Jų antplūdis mūsų parduotuvėse dar nėra toks didelis, kaip jogurtų, tačiau pradžia jau padaryta, tad galima tikėtis, kad ateityje ledų su gerosiomis bakterijomis tik daugės.
 
Anot dietologų, pačios savaime bifido bei laktobakterijos nepaprastai vertingos mūsų organizmui. Esant tinkamai žarnyno mikroflorai, stiprėja ir bendras imunitetas, ir virškinimo traktas veikia it laikrodis, gerėja medžiagų apykaita bei didėja galimybės atsikratyti antsvorio (suprantama, jeigu nevalgysite už du ar tris). Bet... Praktikoje pieno produktų gamintojai taupumo sumetimais į juos deda tokį nedidelį gerųjų bakterijų kiekį, kad žmogaus žarnyno mikroflora to nė nepastebi. Juolab kad ledus valgome ne kibirais, o po vieną dvi porcijas per dieną.
 
O jeigu leduose dar yra konservantų (jie dažnesni, nei įsivaizduojate – juk ledus reikia kažkaip transportuoti ir kartais gana netrumpai laikyti prekybos vietoje), apie bet kokią bakterijų naudą galima pamiršti – jos iškart žūsta.
 
Patarimas. Užmeskite akį į ledų pakuotę – ar tarp ingredientų yra konservantų. Taip pat į tai, kaip ilgai produktas galioja. Jeigu ilgiau nei 5 paras, didelė tikimybė, kad konservantų yra, tik juos pamiršo įtraukti į sąrašą. Tai ar verta mokėti papildomus pinigus už „nužudytas“ bifidobakterijas?
 
Ledai su kalciu, vitaminais ir omega rūgštimis
 
Kalcio piene yra ir taip. Aišku, dėl to, kad jo į ledus pridėjo dar, blogiau nebus, bet ir stebuklų, anot dietologų, taip pat nereikia tikėtis. Mat jeigu jūsų organizme jau sutrikęs kalcio pasisavinimas (dėl tam tikrų ligų, dėl pernelyg sėslaus gyvenimo būdo, dėl to, kad esate vyresnio amžiaus moteris), kimškite kiek norite kalcio turtingus produktus, gerkite papildus saujomis, kaulai ir dantys nuo to tvirtesni netaps.
 
Kalbant apie omega-3 riebalų rūgštis, kurias gamintojai jau reklamuojasi dedantys ne tik į margariną, bet ir kitus pieno produktus – taip pat ledus, – tai jos organizmui nepaprastai naudingos: saugo kraujagysles nuo cholesterolio plokštelių susidarymo, padeda nervų sistemai kovoti su stresais ir taip toliau. Tačiau moksliškai įrodyta, kad geriausiai mes omega-3 rūgštis pasisaviname iš aliejų – garstyčių, sėmenų – ir žuvies. Ledai, dirbtinai pagerinti aminorūgštimis, negali būti visaverčiu pakaitalu, jeigu nevalgote nei žuvies, nei aliejaus.
 
Patarimas. Jeigu ledai su vitamininiais priedais kainuoja 2–3 kartus daugiau nei vidutinė porcija, vargu ar verta mokėti tokią kainą už nepastebimą teigiamą poveikį sveikatai.
 
Šaldytas jogurtas
 
Paprastai jogurtiniai ledai būna ne tokie riebūs – juose, šiaip ar taip, nėra grietinėlės – taip pat turi mažiau cukraus. Saldumynui tai gana dideli pliusai. Tačiau gamintojai gali labai greitai iš jų padaryti minusus – pakanka dosniai „pagardinti“ jogurtinius ledus stabilizatoriais, dirbtiniais dažikliais, aromatizatoriais bei konservantais.
Patarimas. Jeigu norite atsigaivinti desertu, kuris iš tiesų būtų lengvas ir sveikas, ieškokite jogurtinių ledų arba šaldyto jogurto su minimaliu chemijos kiekiu.
 
Vaisiniai ledai
 
Daug kas juos laiko sveikesniu pieniškų ledų pakaitalu, tačiau sveikos mitybos specialistai labiau linkę vaisinius ledus vadinti ledine bomba: esą pažvelgus į daugelio tokių ledų sudėtį, galima išvysti kone visą Mendelejevo lentelę.
 
Taip yra dėl to, kad labai dažnai gamintojai užšaldo ne natūralias vaisių sultis, bet tiesiog pagardina ledo gabalą aromatizatoriais, dažikliais, skonio stiprikliais bei panašiais cheminiais priedais. Ir, aišku, pasirūpina, kad jie būtų kuo saldesni.
 
Patekę į mūsų organizmą tokie ledai priverčia cukraus kiekį kraujyje staiga šoktelėti, ir kasai tenka gerokai pasitempti, kad spėtų atsakyti į tokią ataką atitinkamu insulino kiekiu.
 
Panašūs krūviai ne tik alina kasą, bet ir pamažu formuoja organizmo atsparumą insulinui – būklę, kai ląstelės galiausiai liaujasi reaguoti į normalų insulino kiekį, gliukozė pradedama prastai pasisavinti, taigi cukraus kiekis kraujyje ima nenumaldomai didėti. O tai jau pranašingi cukrinio diabeto ženklai.
 
Patarimas. Daug saugiau ir sveikiau yra patiems namuose užsišaldyti uogų morso arba kompoto. Ypač puiku, jei ledai bus su vaisių gabalėliais, nes juose gausu ląstelienos, stabdančios cukraus kiekio kraujyje didėjimą.
 
„Lengvi“ ledai
 
Tokiais įprasta laikyti ledus su fruktoze ir (arba) neriebius ledus. Tačiau riebalai mums reikalingi bent tam, kad organizmas pasisavintų piene esantį kalcį, tad jau visai dietinių ledų ir patys dietologai nerekomenduoja. Anot jų, vasarai optimalus variantas – 1–1,5 proc. riebumo ledai.
 
O štai su fruktoze derėtų būti gerokai atsargesniems: žmogaus kepenys beveik visiškai pasisavina fruktozę, ir ten ji virsta riebiosiomis rūgštimis – riebalais. Esant fruktozės pertekliui, ilgainiui gali išsivystyti kepenų suriebėjimas.
 
Be to, yra įrodyta, kad vartojant gryną fruktozę (ne vaisiuose, kur ji glūdi ląstelienoje) sutrinka hormono leptino, reguliuojančio apetitą, veikla. Dėl to žmonės, vartojantys „vaisinį cukrų“, dažnai daugiau valgo ir kenčia dėl antsvorio.
 
Patarimas. Nepiktnaudžiaukite ledais su fruktoze. Ir jokiu būdu nevalgykite jų tuščiu skrandžiu.