M. Stankus prisimena, kad darbą rado gana lengvai: toje pačioje parduotuvėje dirbusi jo draugė, taip pat kurčioji, pasiteiravo vadovų, ar neatsirastų dar viena darbo vieta. Taip jau netrukus Mindaugas buvo pakviestas į pokalbį ir sulaukė pasiūlymo prisijungti prie įmonės.
 
Valakupių reabilitacijos centro vyr. profesinės reabilitacijos specialistas Darjuš Tankeliun sako, kad tokių sėkmingų istorijų, deja, nėra daug: daugumai neįgaliųjų Lietuvoje vis dar labai sunku įsidarbinti, nes darbdaviai turi daug stereotipų, pastatai ir infrastruktūra dažnai yra nepritaikyta neįgaliems asmenims, nenorima prisiimti atsakomybės dirbti su neįgaliu darbuotoju, jį apmokyti. Skaičiuojama, kad šiuo metu nuolatinio darbo neturi net 71 proc. šalies neįgaliųjų.
 
„Tai yra labai didelis skaičius žinant, kad maždaug vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų turi negalią. Turime ieškoti išeičių, kaip pakeisti šią situaciją ir padėti neįgaliesiems integruotis į visuomenę, nes tai yra nauda visiems – ir neįgaliesiems, ir verslui, ir valstybei“, – sako D. Tankeliun.
Valakupių reabilitacijos centras yra viena tų įstaigų, kuri teikia įvairiapusę pagalbą neįgaliam žmogui, siekiant sugrąžinti jį į darbo rinką: teritorinių darbo biržos skyrių nukreiptiems neįgaliesiems čia teikiama psichologinė pagalba, fizinė reabilitacija, mokoma įvairių profesijų – nuo apskaitininkų iki IT administratorių. Centro specialistai padeda pasiruošti ir gyvenimo aprašymą, pokalbiui su būsimu darbdaviu.
 
„Pas mus lankosi aklieji, kurtieji ir neprigirdintys, turintys protinę negalią, nevaikštantys, ištikti negalios po įvairių ligų ar nelaimių. Pagrindinis mūsų tikslas yra sugrąžinti neįgaliajam pasitikėjimą savimi ir kiek įmanoma atstatyti darbingumą. Kartais būna labai apmaudu, kai matai, kad žmogus tikrai turi įgūdžių ir patirties, nori ir gali dirbti, bet vien todėl, kad sėdi vežimėlyje ar kad jo veidas dėl negalios persikreipęs, durys jam yra uždaromos“, – apgailestavo Valakupių reabilitacijos centro specialistas.