Klimato kaita ir mūsų sveikata



Gruntinio vandens lygio kaita, potvyniai gali paveikti vandens kokybę, kas gali lemti su geriamojo vandens kokybe susijusių ligų rizikos didėjimą. Potvyniai ir jų pasekmės gali sukelti įvairių fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimų. Šie sutrikimai gali atsirasti ne tik potvynio metu, bet ir vėliau tvarkant padarytą žalą. Fiziniai sutrikimai gali būti tiesiogiai nulemti potvynių, pvz., mirtys (nuskendimai) ir traumos. Netiesioginė žala – tai infekcinės ligos, užteršti maisto produktai ir vanduo, medicininės pagalbos stoka.

Kaip galime apsisaugoti nuo klimato pokyčių pasekmių (kaitros, šalčio, kraujasiurbių nariuotakojų)?

 

  • Sekti žiniasklaidos priemones, per kurias visuomenė informuojama apie ekstremalius reiškinius (kaitrą, speigą, potvynius, žiedadulkių pagausėjimą, UV intensyvėjimą).
  • Kad vasarą apsisaugotume nuo kaitros, reikia gerti daug skysčių, stengtis būti patalpose, kuriose yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, apriboti fizinę veiklą lauke, vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų, palaikyti namų aplinką vėsią, dėvėti tinkamus drabužius. Taip pat reiktų reguliariai naudoti nuo saulės saugančius kremus, parinktus pagal saulės intensyvumą ir odos tipą.
  • Esant stipriam šalčiui reikia vengti didelio fizinio krūvio, nesiimti jokių sunkių darbų, ypač jei sergate širdies ir kraujagyslių ligomis, nes šaltis papildomai apkrauna širdį; neliesti šaltų objektų plikomis rankomis, nesiremti į metalinius daiktus, transporto priemones. Nerekomenduojama vartoti daug kofeino turinčių produktų ar rūkyti, nes tai skatina organizmą greičiau prarasti šilumą. Reikia saugoti nepridengtas kūno vietas nuo nušalimų, kai temperatūra yra žemesnė nei – 10 laipsnių.
  • Prieš prasidedant potvyniui reikia apsirūpinti neperšlampama apranga (žvejų batais, gumine avalyne ir kt.). Patartina apsirūpinti ilgai negendančiais maisto produktais, medikamentais, geriamuoju vandeniu. Po potvynio nevalgykite vandenyje mirkusių maisto produktų, kad išvengtumėte per vandenį plintančių infekcinių ligų (dizenterijos, vidurių šiltinės), išvalykite šulinius (ištraukite šiukšles, pagalius, išsemkite nešvarų vandenį ir išdezinfekuokite šulinį).
  • Kad apsisaugotumėte nuo erkių, iškylaudami gamtoje venkite pamiškių ir aukštos žolės, pasirinkite tinkamus drabužius, kurie dengtų visą kūną, po buvimo gamtoje apsižiūrėkite, ar nėra įsisiurbusios erkės. Naudokite erkes atbaidančias priemones. Jei dažnai būnate gamtoje ar dirbate laukuose, verta pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.
  • Norint išvengti žiedadulkių sukeliamos alergijos, alergiškiems žmonėms reikia stengtis kiek galima labiau vengti kontakto su alergenu: žydinčiomis pievomis, nenupjautomis vejomis (ypač vėjuotą dieną), nemiegoti ant šieno, nepjauti žolės, kambaryje nelaikyti žydinčių gėlių, nevalgyti produktų, kurie gali sukelti kryžminę alergiją, vėdinti kambarius anksti ryte arba vėlai vakare, kai žiedadulkės nusėdusios.

4 psl. »

Komentarai (1)

lina 2012-07-02 11:04
vieną dieną tikrai patys save pražudysime

Ar žinote, kad...

JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.

Kitas faktas