Nuostabūs miškai – tikras Lietuvos pasididžiavimas. Deja, jiem taip pat gresia pavojus. Paaiškėjo, kad šalies valstybiniai miškai daugiausia nukenčia dėl abiotinių veiksnių. Tokią išvadą padarė Valstybinė miškų tarnyba, įvertinusi jų sanitarinę būklę šių metų pirmąjį pusmetį. Dėl vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių, abiotinių ir kitų veiksnių buvo pažeista 41,6 tūkst. ha miškų.

Kaip sakė Valstybinės miškų tarnybos direktorius Rimantas Prūsaitis, abiotinių ir kitų veiksnių sukeltų pažeidimų pirmąjį pusmetį užregistruota 19 tūkst. ha plote. Daugelį jų padarinių miškininkai jau likvidavo – 16,9 tūkst. ha teritorijoje. Daugiausia – apie 92 proc. – tokių pažeidimų pridarė vėjai. Medžiai buvo išversti ir išlaužyti 17,5 tūkst. ha plote. Laiku nesutvarkius vėjovartų ir vėjolaužų, pažeisti medynai gali tapti medžių liemenų pavojingų kenkėjų dauginimosi židiniais.

Šie kenkėjai pirmąjį pusmetį pažeidė 1,3 tūkst. ha miškų. Labiausiai "pasidarbavo" eglių liemenų kenkėjai (1250 ha). Gausiausias iš jų – žievėgraužis tipografas. Pažeidimų padarinius miškininkai jau yra likvidavę 1220 ha plote.

Eglynus labiausiai puolė ir medžių lajų kenkėjai. Pastarieji pirmąjį pusmetį buvo išplitę 4,9 tūkst. ha miškų. Netikrasis eglinis skydamaris pakenkė 4,8 tūkst. ha eglynų 35 miškų urėdijose. Džiūstančios eglės buvo iškirstos 1084 ha plote, dėl gamtinių priežasčių sunyko 1974 ha. Liko 1796 ha skydamario pakenktų eglynų. Tokiuose eglynuose sanitariniu požiūriu bus nepalankiausia padėtis ir šių metų antrąjį pusmetį. Nors eglių lajos po truputį atsikuria, medžiai ir toliau išlieka labai nusilpę, todėl patrauklūs žievėgraužio tipografo antrosios generacijos vabalams apsigyventi.