Klimato kaita – tai klimato pokyčiai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai atsiranda dėl žmogaus veiklos, keičiančios Žemės atmosferos sudėtį, ir kurie netelpa į natūralių reguliariai stebimų klimato svyravimų ribas.

Kitaip klimato kaitą galėtume apibrėžti kaip žymų, neįprastą tam tikro regiono klimato pokytį (vidutinės temperatūros, kritulių kiekio, vėjuotumo).

Ką mokslininkai sako apie klimato pokyčius?

Klimatas visada keitėsi – tai natūralu, nes keičiasi Saulės spinduliuotės intensyvumas, Žemės sukimosi greitis, vyksta vandenyno cirkuliacijos pokyčiai. Vis dėlto naujausi tyrimai rodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais klimatas pakito daugiau nei įprasta, nes tam turėjo reikšmės ir pakitusi žmogaus veikla (iškastinio kuro ir naftos deginimas, žemės paskirties keitimas, chemijos pramonė).

Per pastarąjį amžių temperatūra pasaulyje pakilo 0,7 laipsnio, o vandens lygis – apie 17 centimetrų. Grenlandijos ir Pietų ašigalio ledynai tapo ženkliai mažesni. Stebimas ankstyvesnis medžių ir kitų augalų žydėjimas. Europoje fiksuojamas padidėjęs mirčių dėl karščio bangų skaičius.

Lietuvoje oras vidutiniškai atšilo 0,8 laipsnio. Žiemos šyla, o vasaros tampa karštesnės. Didėja ekstremalių dienų skaičius. Šiltojo sezono kritulių kiekis mažėja, o šaltojo – didėja. 2–3 kartus sumažėjo speiguotų dienų.

Kokią grėsmę klimato pokyčiai kelia žmonių sveikatai?

Klimatas ir orai turi didžiulį poveikį žmogaus sveikatai ir savijautai, jie keičia daugelio ekosistemų funkcionavimą, augalų ir gyvūnų rūšių buveines.

Klimato kaita pasireiškia temperatūros ir kritulių kiekio pokyčiais ir ekstremaliais įvykiais: sausromis, audromis ir potvyniais. Tokie įvykiai pažeidžia natūralių ir antropogeninių sistemų produktyvumą, sutrikdo natūralų gaisrų periodiškumą, daro neigiamą įtaką vandens kokybei, sunaikina infrastruktūrą ir gyventojų turtą.