Didesnių ar mažesnių problemų su stuburu turi beveik kiekvienas žmogus, tik ne visi tai pastebi. Ir tikrai nėra ko stebėtis, nes stuburui skiriame labai mažai dėmesio: persitempiame dirbdami sode, tvarkydamiesi namus, o labiausiai – neteisingai kilnodami sunkius daiktus. Kitaip tariant, stuburui pakenkti galime visai to nesitikėdami.

Iš ko susidaro stuburas?

Kad lengviau suprastume kas būtent kenkia stuburui, pirmiausia turėtume žinoti kaip sudarytas stuburas ir kaip jis reaguoja į žmogaus judesius. Žmogaus stuburą sudaro 33-34 slanksteliai, kuriuos jungia tarpslanksteliniais diskais vadinamos kremzlinės plokštelės. Šios plokštelės yra pakankamai elastingos, todėl mums judant stuburas sugeba prisitaikyti ir lankstytis įvairiomis kryptimis. Įprastai mūsų stuburas turi natūralų linkį, primenantį S raidę. Linkio dalis, kuri labiau išsikišusi į priekį (ties kaklu ir juosmeniu) vadinama lordoze, o dalis, labiau išsikišusi atgal (ties krūtine) vadinama klifoze. Šie linkiai – labai svarbi stuburo ypatybė, nes tik jų dėka judant stuburas sugeba spyruokliuoti ir tokiu būdu apsaugoti galvos smegenis nuo sukrėtimų.

Kaip teisingai kelti svorius?

Kuomet keliame sunkius svorius pasilenkę į priekį, jau minėtas natūralus stuburo linkis, arba lordozė išsitiesia, o tuomet visos apkrovos tenka būtent stuburui . Ir netgi tuo atveju, jei keliame visai nesunkų daiktą nuo žemės, stuburo padėtis sukuria svirties principą. Visa esmė yra tame, kad kuo arčiau daikto esame, tuo lengviau jį pakelti. Kuomet keliame svorius, mūsų stuburas veikia kaip atraminis taškas. Jei bandome pakelti daiktą ištiesę ranką, svoris padidėja dešimteriopai. Būtent tiek kartų didesnė apkrova tenka stuburui. Tarpslanksteliniai diskai suspaudžiami, atsiranda stuburo išvaržos ir dideli stuburo skausmai. Todėl kelti daiktus tokioje pozicijoje griežtai draudžiama.