Atostogos – nuostabiai malonus atokvėpis nuo darbų maratono. Atostogos – tai vanduo, šiltas smėlis, saulė, ekskursijos, paprasčiausias gulėjimas lovoje ir knygos skaitymas ar slidinėjimas kalnuose. Žodžiu viskas, kas suteikia jums malonumą ir galimybę atsipalaiduoti bei pailsėti.

Tačiau atostogos kažkada baigiasi ir ateina metas sugrįžti į kasdieninę rutiną. Laisvę ir gaivų orą pakeičia griežtas dienos režimas, miesto smogas, transporto spūstys ir begalinės darbinės pareigos, kurios, regis, neturi pabaigos. Kaip kuo lengviau išgyventi sugrįžimą į ne visuomet malonią ir džiuginančią kasdienybę?

Kam labiausiai gresia poatostoginė depresija?

• Žmonėms, nemėgstantiems savo darbo. Tarkim tiems, kuriems darbas – tai tik galimybė užsidirbti pinigų. Dar blogiau tiems, kurie tiesiog negali pakęsti savo darbo (o tokių yra labai nemažai). Tačiau kartais depresija pasireiškia ir tiems, kurie labai mėgsta savo darbą. Dažniausiai tokie žmonės metų laikotarpyje dirba labai įsijautę, ir kelių savaičių jiems tiesiog nepakanka, kad pailsėtų ir kūnas, ir protas.
• Žmonėms, kuriems 14 dienų yra per trumpas laikotarpis poilsiui. Iš tiesų 14 dienų labai sutrumpėja, jei skaičiuotume tai, kad žmogaus adaptacijai prie pasikeitusių sąlygų prireikia mažiausiai 3 dienų. Jei išvykstama į tolimą šalį ir pasikeičia laiko juosta, dažniausiai organizmas adaptuotis gali net iki 7 dienų. Taigi – pusės pilnaverčių atostogų kaip ir nebelieka.
• Žmonėms, kurių temperamentas lėtesnis. Cholerikai ir sangvinikai, kurių temperamentas pakankamai energingas, dažniausiai gana lengvai prisitaiko prie permainų, tačiau flegmatikai ir melancholikai paprastai nori ilsėtis ramiau ir ilgiau.
• Žmonėms, jaučiantiems per didelę atsakomybę. Tokie darbuotojai net ir atostogų metu dažniausiai nepamiršta rūpesčių, taigi atsipalaiduoja tik dalinai ir negali tinkamai pailsėti. Grįžus į darbus jiems ima atrodyti, kad susikaupė milijonai nenuveiktų darbų, bet nepailsėjęs organizmas savaime pristabdo jų veiklą.
• Žmonėms, atostogas praleidusiems ne taip, kaip tikėjosi. Kartais mūsų planai nevirsta realybe, o kai taip nutinka atostogų metu – tai prilygsta katastrofai, juk atostogų laukiame ištisus metus. Po tokio sukrėtimo grįžti į darbą – menkas malonumas.