Periodas nuo spalio iki balandžio mėnesio mūsų organizmui yra išties nelengvas: šaltukas ir vėjas sausina odą, ji šerpetoja, saulės beveik nematyti, jaučiamės vangūs ir mieguisti, ilgi pasivaikščiojimai baigiasi – mes stengiamės, kad kelionės truktų kuo trumpiau. Svarbiausia tai, kad nuo stalų beveik visiškai išnyksta vaisiai ir daržovės – tai reiškia, kad mums pradeda trūkti vitaminų ir mineralinių medžiagų. Na, o organizmas, norėdamas apsisaugoti nuo šalčio, kaupia riebalus (juk maistas kaloringesnis, o judame mažiau).
Būtent šaltuoju metų laiku mus traukia suvalgyti ką nors riebaus ir maistingo – mėsos, lašinukų, blynų ir pyragų. Kai nėra noro ką nors gaminti, traukiame konservus ir pusfabrikačius. Kitaip nei vasarą, mes nebegalime maitintis lengvomis salotomis ir vaisiais.
Tai, kad pasikeičia organizmo poreikiai, yra savaime suprantama. Bėda tik ta, kad valgant netinkamą maistą ne tik auga kilogramai, bet taip pat ir sukaupiama nemažai toksinų, kurie susilpnina apsaugines mūsų organizmo jėgas. Jeigu imunitetas nėra stiprus, lengva susirgti – ir ne tik infekcinėmis ligomis.
Vis dėlto nusiminti nereikia. Net ir šaltuoju metų laiku galima maitintis subalansuotai, jaustis sveikiems ir žvaliems. Tinkamai parinktas maistas pagerins jūsų imuniteto būklę, pakels nuotaiką netgi šaltomis ir tamsiomis dienomis.
40-50 % žmogaus kūno šilumos gali būti išvėdinta per galvą (be kepurės), nes galvoje yra labai daug kraujagyslių
Kitas faktas
Komentarai