Neigiamo poveikio šis augalas neturi, prie jo nepriprantama.

Receptas: ženšenio arbatai paruošti reikės 2–4 g kokybiškos šaknies (šešerių metų). Ženšenio šaknies gabalėlį ir vieną pakelį bet kokios mėgstamos arbatos užpilkite stikline verdančio vandens ir 10 minučių pavirinkite ant silpnos ugnies arba supilkite į termosą ir palikite 20 minučių. Gerkite geriau iš ryto arba dieną.
 
Eleuterokokas. Šiame augale yra praktiškai tų pačių medžiagų, kaip ir ženšenyje, dėl to jį dažnai vadina sibiriniu ženšeniu.
 
Be gerų savybių, būdingų visiems adaptogenams, eleuterokokas padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje, gerina regą ir klausą, be to, mažina susirgti vėžiu riziką. Eleuterokokas didina ląstelių membranų laidumą gliukozei, pastebimai didina riebalų rūgščių oksidaciją.
 
Vaistinio poveikio turi ir eleuterokokų lapai, ne tik šaknys. Jie ruošiami ankstyvą pavasarį.
 
Eleuterokokų galima įsigyti įvairiausiais vaistiniais pavidalais arba užsiauginti ir prisiruošti patiems. Jų arbata verdama taip pat, kaip ženšenio šaknies, bet gerai vartoti ir antpilą.
 
Receptas: eleuterokokų antpilui reikės 50 g šaknų ir 500 ml alkoholio. Smulkiai supjaustytos šaknys užpilamos ir paliekamos 7 dienas. Tik svarbu nepamiršti antpilą retkarčiais paplakti. Vartoti jį rekomenduojama ne mažiau kaip du kartus per parą po vieną šaukštelį – pageidautina likus pusvalandžiui iki valgio.
 
Rausvoji rodiolė. Ją dažniau išgirsite vadinamą auksine šaknimi. Tokio vardo augalas nusipelnė už išskirtinį teigiamą poveikį organizmui. Žiloje senovėje Kinijos imperatoriai net siųsdavo specialias ekspedicijas į Altajų ieškoti auksinės šaknies.