Graikiniai riešutai puikiai gydo nudegimus ir ilgai negyjančias žaizdas, opas, netgi rachitą ir auglius. Juose esančios rauginės medžiagos, jodas, nikotinas yra naudojami įvairių medicininių preparatų gamybai.

Antpilai ir nuovirai pasižymi lengvu laisvinamuoju poveikiu. Jei kalbėtume apskritai, kaip vaistinė žaliava naudojami lapai ir neprinokusių vaisių žievelė. Jie džiovinami saulėje, paskleisti ant audinio arba popieriaus. Pajuosusius ir parudavusius lapus būtina išmesti.

Antpilas gaminamas taip: šaukštelis smulkintų lapų užpilamas stikline verdančio vandens. Kai skytis pritraukia, jis nukošiamas ir vartojamas po valgomąjį šaukštą 3–4 kartus per dieną.

Jeigu reikia pagaminti nuovirą, šaukštas lapų užverdamas su dviem stiklinėm vandens, paverdamas 15–20 minučių ir nukošiamas. Vartojamas taip pat, kaip ir antpilas.

Iš šviežių lapų gaminamas ir aliejinis antpilas. Imama 50–80 g supjaustytų lapų ir užpilama 300 g sterilaus saulėgrąžų aliejaus. Laikoma kambario temperatūroje 15–20 dienų.

Neprinokę riešutai liaudies medicinoje naudojami kepenų ligų gydymui ir profilaktikai. Juose yra aliejaus, kuriame daug polinesočiųjų riebalų rūgščių, kalio druskų, kalcio, geležies, magnio, fosforo, taip pat vitaminų A, C, B1, B2, E, P.

Kuo graikiniai riešutai gali būti kenksmingi?

Graikinių riešutų nauda ir žala – ginčytinas dalykas. Teigiamų savybių jie turi daug daugiau, negu neigiamų: jie pasižymi antiseptiniu, kraujavimą stabdančiu, tonizuojamuoju ir valomuoju poveikiu. Bėda tik ta, kad kai kurie žmonės graikiniams riešutams alergiški. Tokiu atveju riešutus ir antpilus reikia vartoti labai atsargiai ir mažomis dozėmis. Be to, tikėtina, kad graikiniai riešutai pasunkins ir kai kuriuos negalavimus, pavyzdžiui: enterokolitą, kolitą, egzemą, psoriazę ir kitas odos ligas. Jeigu jums diagnozuotas kuris nors iš šių negalavimų, riešutų geriau nevartoti visai.