Yra ir kitoks mitybos pagal kraujo grupę metodas, kurio metu kraujo tyrimų pagalba nustatomas maisto produktų netoleravimas. Reikia pripažinti, kad šis tyrimas labai naudingas, mat tam tikrų produktų netoleravimas gali smarkiai pakenkti žmogaus sveikatai. Pats didžiausias pavojus slypi tame, kad organizmas ne visuomet iš karto sureaguoja į jam netinkančius produktus. Įprastos alerginės reakcijos metu žmogus netrukus pajunta simptomus ir gali nesunkiai nustatyti, kas būtent juos iššaukė. Užslėptos alerginės reakcijos metu simptomai pasimato tik po kurio laiko, o nuolatos vartojami netinkantys produktai organizmą veikia kaip nuodai, todėl gali sukelti įvairiausių sveikatos sutrikimų.

Paprastai maistas neturėtų sukelti jokių imuninių reakcijų. Virškinimo proceso metu iš maisto pasisavinti baltymai turėtų pilnai išsiskaidyti į amino rūgštis, kurios patenka į kraują. Tačiau jei organizmo fermentacijos procesas sutrikęs, pavyzdžiui, žmogus serga lėtiniu uždegimu, tuomet žarnyno sienelės tampa pralaidžios ir neatlieka savo apsauginės funkcijos. Štai tuomet į kraują nesunkiai patenka nepailnai apdorotos maisto dalelės – imunogeniniai baltymai ir makromolekulės.

Maisto toleravimo tyrimas atliekamas labai paprastai: gydytojas ima kraujo mėginį ir stebi kraujo reakciją į paruoštus maisto produktų ekstraktus. Tyrimo metodikų yra keletas:

• Stebimas eritrocitų nusėdimo greitis (ENG). Šiandien šį sistema laikoma labiausiai prieštaringa: ryšys tarp nusėdimo greičio ir alerginės reakcijos kol kas nėra įrodytas.
• Stebima kraujo ląstelių neutrofilų veikla (skirtingi liaukocitai, atsakingi už fagocitozę – bakterijų suradimą ir sunaikinimą organizme).
• Matuojama faktinė alerginė reakcija: imunoglobulinų IgG4 ir IgE kiekis kraujyje. Šis metodas laikomas pačiu patikimiausiu, tačiau ir čia atsiranda skeptikų, tvirtinančių, kad šis tyrimas neįrodo produktų netoleravimo.