Jei atidžiau paskaitytume etiketes ant maisto prekių, praktiškai visur atrastume maisto dažiklių, žymimų E100-E199 ženklais. Dažikliai – tai dažniausiai iš natūralių žaliavų išgaunami pigmentai, suteikiantys maistui spalvą.

Kokie būna maisto dažikliai?

Maisto dažikliai gali būti natūralūs ir sintetiniai. Natūralių dažiklių, dažniausiai išgaunamų iš augalinės kilmės produktų, naudojimas praktiškai neribojamas. Tačiau jie turi savotiškų trūkumų: yra jautrūs aplinkos terpei. Sintetiniai maisto dažikliai dažniausiai išgaunami perdirbant anglies ir naftos produktus. Jie atsparūs aplinkos veiksniams ir pigiau kainuoja, todėl maisto pramonėje naudojami kur kas dažniau nei natūralūs dažikliai. Tiesa, sintetiniams dažikliams taikomi gana griežti apribojimai: jų negalima naudoti pieno produktuose, miltiniuose gaminiuose, mėsoje, riebaluose ir kai kuriuose kituose  produktuose.

Kam reikalingi maisto dažikliai?

Renkantis maistą svarbus ne tik jo skonis, tačiau ir prekinė išvaizda. Būtent dėl šios priežasties visoje maisto prtamonėje dažikliai yra nepakeičiamas dalykas.

• Maisto dažikliai suteikia spalvą jos neturintiems produktams, pavyzdžiui ledinukams;
• Maisto dažikliai suteikia spalvą tiems produktams, kurie jos neteko perdirbimo metu;
• Maisto dažikliai padeda pakeisti natūralią produkto spalvą;
• Maisto dažikliai padeda suintensyvinti natūralią produkto spalvą arba padeda išlaikyti ją ilgiau;
• Maisto dažikliai naudojami papuošimams. Jie suteikia estetinio vaizdo.

Kokie dažikliai nėra pavojingi?

• E100 – Kurkuminas
• E101- Riboflavinas Riboflavin-5’-fosfatas
• E120 - Kochinelas, karmino rūgštis, karminas
• E140 - Chlorofilinai
• E141 - Chlorofilų vario kompleksai
• E150b - Šarminė sulfitinė karamelė
• E153 - Augalinė anglis
• E160a – E160f
• E161 – Ksantolis
• E161g – Kantaksantinas
• E162 - Burokėlių raudonasis, betaninas
• E163 – Antocianinai
• E170 - Kalcio karbonatas Kalcio rūgštusis karbonatas
• E171 - Titano dioksidas
• E172 - Geležies oksidai ir hidroksidai