Kokia vasara be šviežių agurkų? Lietuviai juos triauškia vienus, mirko į ką tik išsuktą medų, iš jų gamina gaivias salotas ir, žinoma, pjausto į šaltibarščius. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, pirkėjai parduotuvėse nepraeina pro agurkų lentynas – noriai perka tiek ilgavaisius, tiek trumpavaisius, o labiausiai vertina užaugintus Lietuvoje. Tačiau įsigijus jų, reikėtų nepamiršti ir atsakymo į dažnam kylantį klausimą – reikia ar ne lupti agurkų žievelę?
Agurkai – naudingesni, nei gali atrodyti
Agurkai yra viena populiariausių daržovių ir tapę neatsiejama mitybos dalimi. Kadangi jie tokie įprasti, tad kartais ir nuvertinami – pamirštama, kiek naudingų savybių juose yra, pastebi prekybos tinklo „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė.
„Agurkai turi ypač mažai kalorijų, nes juose daugiau kaip 90 proc. sudaro vanduo – tad be jokių sąžinės priekaištų juos galima valgyti kad ir su kiekvienu dienos maistu. Šiose daržovėse yra vitaminų C, A ir B grupės vitaminų bei mineralų magnio, folio rūgšties, kalio ir kalcio. Agurkuose esantis cucurbitacinas pasižymi priešvėžiniu poveikiu – gali padėti stabdyti vėžinių ląstelių, lemiančių prostatos, kasos ar krūties vėžio vystymąsi, augimą. Priešvėžines agurkų savybes sustiprina ir šioje daržovėje esantys flavonoidai“, – pasakoja J. Sabaitienė.
Dėl skaidulų, kalio ir magnio agurkai taip pat padeda reguliuoti kraujospūdį, todėl nuo hipertenzijos kenčiantiems žmonėms rekomenduojama juos įtraukti į savo racioną. Agurkai taip pat tinka diabetikams, mat šios daržovės turi labai žemą glikemijos indeksą.
Svarbiausios gėrybės slypi žievelėje
Daržovių žinovė pastebi, kad agurkų odelė kartais gali būti šiek tiek karti, todėl kai kurie žmonės prieš valgydami agurką nulupa. To daryti nevertėtų, jeigu norite gauti visą vertingų ingredientų gausybę.
„Dalis nustebs, kad žievelė yra vertingiausia agurko dalis. Joje gausu antioksidantų, stabdančių ląstelių senėjimą. Būtent jie padeda išlaikyti jauną veido odą. Be to, šios vertingos natūralios medžiagos gerina savijautą ir stiprina imunitetą. Dar daugiau – agurkų žievelėje yra maistinių skaidulų, kurios labai teigiamai veikia sveikatą. Ji puikiai tiks žmonėms, kovojantiems su vidurių užkietėjimu, nes padeda reguliuoti medžiagų apykaitą. Žievelėse taip pat yra vitamino K, kuris atsakingas už tinkamą kraujo krešėjimą, be to, turi priešgrybelinių ir antibakterinių savybių. O žievelėse esantis kalcis yra svarbus mūsų kaulų ir nervų sistemos sveikatai“, – vardija J. Sabaitienė.
Ypač daug šių naudingų medžiagų yra šviežio derliaus agurkuose, kurių jau gausu prekyboje. V. Budrienė pastebi, kad pirkdami daržoves, pirkėjai žiūri ne tik į kokybę ir kainą, bet ir į lokalumą. Šviežios mūsų ūkininkų užaugintos daržovės vertinamos ir dėl sveikatai naudingų medžiagų gausos, ir dėl tvarumo.
Vietoj lupimo – pabandykite dar kartą kruopščiai nuplauti
Žinant faktus apie naudingąsias savybes, išvada peršasi savaime – valgydami agurką su žievele, padedate savo organizmui įsisavinti visas minėtas maistines medžiagas. Tačiau labai svarbu prieš valgant agurkus juos kruopščiai nuplauti – tai galioja bet kuriai daržovei ar vaisiui.
„Kai kuriems kyla noras žievelę lupti baiminantis pesticidų ar kitų cheminių medžiagų likučių, ypač, jeigu daržovė atvežta iš tolimesnių kraštų. Kad nereikėtų dėl to nerimauti, vertėtų daržoves įsigyti patikimose vietose. Mes savo tinkle vykdome trijų lygių patikrą vaisiams ir daržovėms, turime net savo mini laboratoriją ant ratų, kuri tikrina galimus pesticidus. Garsėjame savo šviežių produktų kokybe, todėl ja nepaliaujamai rūpinamės“, – pasakoja V. Budrienė.
Daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja atkreipia dėmesį, kad jeigu įsigyti agurkai visgi turi nemalonų karstelėjantį skonį – tuomet žievelę nulupkite, kad galėtumėte pasimėgauti daržove. Tačiau tą irgi reikėtų daryti ne bet kaip.
„Lauko agurkus patariama lupti nuo šviesesnio iki tamsesnio galo, t. y. nuo galvos iki uodegos. Jei elgsitės priešingai, kartumo skonis pasklis po visą agurką. Visgi įvairių veislių agurkai neturi karčiųjų sudedamųjų dalių, todėl verta atrasti savąją ir tuomet bus galima mėgautis visomis naudingosiomis jų savybėmis“, – pataria J. Sabaitienė.
Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai prognozuoja, kad 2030 m. dažniausiai pasitaikanti liga pasaulyje bus depresija: šis sutrikimas pralenks net širdies ir kraujagyslių sistemos ligas.
Kitas faktas
Komentarai