Vyresniems mokyklinio amžiaus vaikams (labiausiai tai pasakytina apie berniukus) tokių problemų gali kilti dėl poveikio kai kurioms vegetacinės nervų sistemos refleksogeninėms zonoms, esančioms ant kaklo. Tai reiškia, kad jeigu rūbai yra ankštu kaklu, arba jeigu vaikas per smarkiai susiveržęs kaklairaištį, jis gali apalpti.

Tikriausiai ir pati pameni ar esi patyrusi, kad paauglės labai kompleksuoja dėl savo išvaizdos, svorio, tad griebiasi įvairių dietų, neretai iš viso badauja. Tokios radikalios priemonės geruoju niekada nesibaigia. Dar viena dažna alpimų priežastis yra hipoglikemija – sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje. Dėl to ir galvos smegenų ląstelės blogiau aprūpinamos energiją teikiančiomis medžiagomis, tad pasekmė – sąmonės netekimas. Hipoglikemija dažnai sukelia tokias būsenas, jeigu staiga padidėja organizmui tenkantis krūvis (pavyzdžiui, sportuojant mokykloje arba rašant kontrolinį darbą).

Ilgas pasiruošimas įskaitai arba kontroliniam darbui, bemiegės naktys, praleistos prie vadovėlių, nervų sistemą išsekina taip, kad nualpti galima bet kuriuo momentu, net ir nesilaikant jokios dietos. Visos anksčiau išvardintos alpimų priežastys yra susijusios su paauglystės periodu ir brendimu, tačiau pavojaus nekelia. Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad trumpalaikius sąmonės netekimus gali apsunkinti kai kurios patologinės būsenos.

Labai rimta alpimų priežastimi laikomas širdies ritmo sutrikimas (kitaip tariant – aritmija). Pasitaiko ir taip, kad dėl visko galima kaltinti įgimtą širdies ydą.

Ir, žinoma, negalima pamiršti, kad nikotino, alkoholio ir narkotikų vartojimas paauglio nervų sistemai daro toksinį poveikį ir gali paskatinti alpimus.

Ar alpimas gali būti psichinės ligos priežastimi?