Vasara ir ruduo – uogų, vaisių ir daržovių metas, puiki galimybė papildyti vitaminų ir naudingųjų medžiagų atsargas. O ar susimąstėte, kad kai kurie iš šių produktų gali kuo puikiausiai atstoti vaistus?
 
Obuoliai – imunitetui
 
Ar žinojote, kad kepti obuoliai gerina skrandžio veiklą, o obuolių sultys stimuliuoja medžiagų apykaitą? Saldžiarūgščiuose vaisiuose daug geležies, tad juos į savo racioną turėtų įtraukti visi, turintys bėdų dėl mažakraujystės.
 
Jaunų obuolių sėklose nemažai jodo. Paros norma – 5–6 sėklytės. Per dieną galima suvalgyti 2 didelius arba 3–4 mažesnius obuolius.
 
Bruknės – inkstams ir širdžiai
 
Šios uogos neretai vadinamos natūraliais antibiotikais. Jose yra ypatingų baltymų, neleidžiančių nusėsti bakterijoms ant inkstų ir šlapimo pūslės epitelio, lapų antpilai ir nuovirai mažina veido ir kojų patinimus, uogų nuoviras – puiki priemonė stipriai peršalus ir kankinant kosuliui, neleidžianti infekcijai keliauti kvėpavimo takais žemyn į bronchus ir plaučius.
 
Jei šokinėja kraujospūdis, įberkite į termosą porą stiklinių šviežių ar šaldytų uogų ir užpilkite litru verdančio vandens. Kitą dieną vaistas bus paruoštas. Gerkite po stiklinę per dieną praėjus valandai po valgio.
 
Bruknių vartoti nepatartina, jeigu geriate antibiotikus ir sulfanilamido grupės vaistus. Taip pat reikėtų būti atsargiems su kraują skystinančiais vaistais, nes bruknės stiprina jų poveikį.
 
Vynuogės – kraujagyslėms
 
Jei turite širdies ir kraujagyslių problemų, dėl kraujagyslių spazmų ir nepakankamos kraujo apytakos vaikštote patinę – pagerinti kraujagyslių tonusą jums padės vynuogės (ypač – tamsios). Jos gerina medžiagų apykaitą ir palaiko normalų vandens ir druskų balansą organizme. Na, o jeigu keletą vynuogių suvalgysite iš pat ryto, galite pagerinti savo darbingumą.
 
Sveikam žmogui per dieną galima suvalgyti 200–300 g vynuogių, jei turite bėdų dėl cukraus lygio kraujyje – 100 g.
 
Moliūgai – kepenims
 
Šios daržovės – daugelio gana nepigių vaistų pagrindas. Šviežiai spaustos moliūgų sultys labai rekomenduotinos turintiems medžiagų apykaitos sutrikimų ir sergantiems cukriniu diabetu. Dietologai rekomenduoja išgerti po stiklinę sulčių su minkštimu prieš užstalę – tai padės apsaugoti tulžies pūslę nuo streso, kurį neabejotinai sukels šašlykai ir alus.
 
Moliūguose esantis cinkas gerina potenciją, vitaminas D reikalingas stipriems kaulams ir dantims.
 
Ridikai – nuo kosulio ir „blogojo“ cholesterolio
 
Kaip ir bruknės, ridikai laikomi natūraliais antibiotikais, be to, padeda kovoti su „bloguoju“ cholesteroliu. Lyginant su kitomis daržovėmis, jie itin gerai išsaugo vitaminą C, tad ridikus labai sveika valgyti ir žiemą.
 
Tarkuoti ridikai su medumi – viena geriausių priemonių nuo kosulio, na, o morkų ir japoninių ridikų (daikonų) salotos su saulėgrąžų aliejumi naudingos pavargusiems, nes padeda greičiau atgauti jėgas. Kad palaikytumėte imunitetą, pakanka per savaitę suvalgyti 150 g ridikų salotų arba suvartoti porą šaukštų tarkuotų ridikų su medumi.
 
Šios daržovės nerekomenduotinos esant skrandžio ir kasos uždegimui, taip pat sergantiems inkstų akmenlige.
 
Būkite sveiki!