Žmonės neretai painioja depresiją ir liūdesį, kuris anksčiau ar vėliau aplanko mus visus, bet tai – skirtingi dalykai. Depresija visada trunka mažiausiai dvi savaites ir neigiamai paveikia visas gyvenimo sferas – nuo darbo iki santykių. Štai kaip galima padėti tiems, kurie su ja susidūrė.
 
Padėkite surasti pagalbą. Atsargiai pasiūlykite sergančiajam kreiptis pagalbos į profesionalus. Geriausia, jeigu užsibrėšite sau konkrečius tikslus ir užduotis: surasite gydytojų adresus ir kontaktus, sudarysite klausimų, kuriuos norėsite užduoti specialistui, sąrašą, ir t.t. Galbūt jums bus sunku tuo patikėti, tačiau tam, kuris serga depresija, tokie paprasti žingsneliai gali būti tiesiog neįveikiami.
 
Dalinkitės informacija. Jeigu jūsų draugas jaučia kaltę arba gėdą dėl savo būsenos, paaiškinkite jam, kad depresija – tokia pat liga, kaip, pavyzdžiui, astma arba diabetas. Tai – ne silpnumo požymis ar charakterio savybė, tad tikėtis, kad žmogus su tuo susidoros pats – maždaug tas pats, kas tikėti, jog galima savarankiškai išsigydyti sulaužytą ranką.
 
Paieškokite informacijos apie depresiją – kuo daugiau žinosite apie šią ligą, tuo geriau suprasite draugo išgyvenimus, galėsite jį palaikyti.
 
Nepainiokite depresijos ir liūdesio (melancholijos). Nenuvertinkite šios ligos, ir nelyginkite jos su normaliu liūdesio, kuris jus retkarčiais apima, jausmu. Tai verčia sergantįjį jausti dar didesnę kaltę dėl savo ligos.
 
Kalbėkite apie ligą atvirai. Tyrimai rodo, kad pokalbiai apie suicidines mintis mažina pačių savižudybių riziką (o depresija sergantys žmonės dažnai susimąsto apie pasitraukimą iš gyvenimo).
 
Atviri pašnekesiai padeda sergančiajam pamatyti save ne kaip „psichiškai nesveiką“, ir suprasti, kad prašyti pagalbos tokiu atveju yra visiškai normalu. Kuo daugiau pacientų kreipiasi medicininės pagalbos, tuo daugiau sužinoma apie depresiją ir tuo efektyviau galima su ja kovoti.