16. Daugumą sprendimų priimame nesąmoningai. Tiesa, mes bandome įtikinti save ir kitus, kad yra atvirkščiai, tačiau tyrėjai su tuo nesutinka. Kiekvieną sekundę mūsų smegenis „atakuoja“ daugiau nei 11 mln. individualių informacijos vienetų, o kadangi mes negalime visų jų nuodugniai patikrinti, pasąmonė padeda priimti sprendimus.

17. Jūs „perkuriate“ savo prisiminimus. Mes vertiname savo prisiminimus kaip mažus filmukus, kuriuos žiūrime vėl ir vėl, manydami, kad smegenys saugo juos kaip kompiuteris. Tačiau taip nėra.

Kiekvieną kartą, kai mintimis grįžtame į vieną ar kitą įvykį, mes jį keičiame, nes nervų kanalai suaktyvinami vis kitaip. Tam gali daryti įtaką ir vėlesni įvykiai, ir troškimas prisiminimuose išspręsti problemą. Pavyzdžiui: jūs nepamenate visų, kurie buvo giminės susitikime, tačiau kadangi teta visą laiką buvo netoliese, bėgant laikui ji gali tapti jūsų prisiminimo dalimi.

18. Negalima daryti kelių darbų vienu metu (net jeigu jums atrodo kitaip). Mokslininkai įrodė, kad vienu metu galime atlikti ne daugiau kaip 2–3 užduotis. Žinoma, mes gebame eiti ir tuo pačiu kalbėtis su draugu, tačiau konkrečiu metu smegenys suteikia prioritetą tik vienai funkcijai (pamėginkite vienu metu galvoti apie du skirtingus dalykus – neišeis).

19. Patys ryškiausi prisiminimai yra klaidingi. Psichologai paprašė rugsėjo 11 dienos įvykių dalyvių nuodugniai nupasakoti, ką jie veikė, kur buvo, prisiminti kitas su įvykiais susijusias detales iš karto po teroro aktų ir praėjus 3 metams. Paaiškėjo, kad 90 % vėlesnių prisiminimų skyrėsi nuo pirminių. Daugelis galėjo detaliai nupasakoti, kur buvo ir ką veikė, kai išgirdo naujienas. Problema ta, kad detalės buvo netikslios, nes stiprios emocijos iškraipė prisiminimus.

20. Miego metu smegenys tokios pat aktyvios, kaip ir būdravimo. Miegant ir sapnuojant smegenys perdirba ir sujungia per dieną įgytą patirtį, iš gautos informacijos kuria asociacijas, sprendžia, ką prisiminti, o ką – pamiršti.