Sekmadienį minime tarptautinę retų ligų dieną. Džiugina tik tai, kad kaip ir teigia pats pavadinimas, šios ligos yra retos. Tačiau žinoti apie retas ligas būtina – jos gali būti labai klastingos, o ypač jei nėra atpažįstamos laiku. Laidos „Sveikata.lt“ komanda supažindina jus su retų ligų simptomais, kuriuos turėtume žinoti visi.
8 proc. pasaulyje
Norėdami sužinoti apie retas ligas daugiau, pirmiausia turime išsiaiškinti, kokios ligos yra laikomos retomis. Medicinos mokslų daktarė, endokrinologė Birutė Žilaitienė teigia, kad jei liga serga vienas iš dviejų tūkstančių gyventojų ar dar mažiau, ligą jau galima vadinti reta. Kartais pasitaiko tokių atvejų, kad liga serga tik vienas iš šimto tūkstančių ar net milijono gyventojų. Pasaulyje turime ir nustatytų ligų, kuriomis serga vos kelios dešimtys. Bendrai teigiama, kad pasaulyje maždaug 8 proc. žmonių serga kokia nors reta liga.
Požymiai – bendri
Viena iš retų ligų – akromegalija. Pasireiškianti tuomet, kai dėl tam tikroje vietoje (dažniausiai hipofizėje, rečiau kasoje ar plaučiuose) esančio auglio organizmas pradeda sparčiai gaminti augimo hormonus. Liga dažniausiai susergama esant jau suaugusiame amžiuje, bet pirmieji požymiai pasireikšti gali ir vaikystėje. Deja, bet pirmi požymiai labai bendri – nuovargis, mieguistumas, padidėjęs prakaitavimas, sąnarių skausmai. Tokius simptomus galima pritaikyti daugeliui ligų, o dažnas žmogus į tai net nereaguoja kaip į simptomus ir kaltina savo gyvenimo būdą. Todėl gydytojai endokrinologai pataria atkreipti dėmesį į organizmo pokyčius. Dažniausiai keičiasi veido bruožai, pėdų bei plaštakų forma. Jei pastebite, kad jums nebetinka tas pats batų dydis, kurį nešiojote visada, tai gali būti požymis, kad jūsų organizmas per dideliais kiekiais gamina augimo hormoną.
Dažnai šią ligą diagnozuoti gali net ne gydytojai endokrinologai, o bet kurios kitos srities gydytojai, pavyzdžiui – odontologas. Pradėjus augti apatiniam žandikauliui, burnoje gali praretėti dantys, todėl juos taisant yra aiškiai matomas pokytis.
Kenčia ne tik fizinė sveikata
LSMU Kauno klinikų gydytojas endokrinologas Robertas Knispelis džiaugiasi, kad medicinos mokslas sparčiai keičiasi ir atsiranda vis daugiau progresyvių vaistinių preparatų, galinčių pagelbėti įvairiomis ligomis sergantiems pacientams. Akromegalija yra ta liga, kurios negydant ne tik trumpėja gyvenimo trukmė, bet taip pat kenčia pilnavertis, sveikas gyvenimas. Greta papildomų sveikatos sutrikimų, tokių kaip greičiau susidėvėję sąnariai, cukrinis diabetas ir pan., pacientai susiduria su rimtomis psichologinėmis problemomis. Dėl pakitusios išvaizdos pasikeičia žmogaus savivertė, savęs suvokimas.
Pacientai, sergantys šia liga teigia, kad baisiausia yra ne auglys galvoje, bet veido atspindys veidrodyje. Pasikeitusią išvaizdą pastebi ne tik patys, bet ir aplinkiniai, todėl kartais stipriai pakitęs veidas gali būti gąsdinantis. Tuomet pacientai dažnai susiduria su neigiamu visuomenės požiūriu.
Prognozės optimistiškos
Vis dėlto, laiku diagnozavus akromegaliją, kol auglys nėra didelis, operacinis gydymas yra labai sėkmingas. Apie 80 proc. visų atvejų pacientai yra išgydomi. Jei liga diagnozuojama vėliau ir navikas padidėja, gali būti sunku prie jo prieiti operacijos metu, tuomet gydymo sėkmė yra 40-50 proc. Tačiau yra ir kitų gydymo metodų. Pirmiausia siūlomas medikamentinis gydymas, kuris šiuo metu Lietuvoje yra plačiai prieinamas. Pacientai vaistus gali leistis net namuose, žinoma, su gydytojo priežiūra. Jis nustato dozę, vartojimo intervalus, stebi efektą. Jei nepakanka medikamentinio gydymo, gali būti svarstoma galimybė gydyti pacientą spinduliais. Gama spindulių peilis operacija šiuo metu jau yra prieinamas Kauno klinikose ir jau yra pacientų, kuriems šis šiuolaikinis gydymas buvo pritaikytas.
Retos ligos yra išgydomos, svarbu laiku jas diagnozuoti. Sekmadieniais, 9 val. ryte įsijunkite laidą „Sveikata.lt“ per TV3 ir sužinokite apie savo organizmą dar daugiau!
