Imuninė sistema: ką svarbu žinoti?

@ Shutterstock

Šį sekmadienį laidoje „Sveikata.lt“ kalbėsime apie imuninę sistemą. Imuninės sistemos svarbą ir būdai kaip ją sustiprinti yra daug kartų apkalbėta tema. Tačiau ar tikrai žinome kokie procesai vyksta mūsų organizme į jį patekus ligos užkratui? Pateikiame atsakymus kodėl taip svarbu rūpintis savo natūralia organizmo apsauga – ji atlieka tikrai didelį darbą kovojant su įsiveržusiais svetimkūniais. 

 

Imuninė sistema – kas tai? 

 

Pirmiausia reikia suprasti, kad dažnai girdimi žodžiai „imuninė sistema“ yra ne kas kita, kaip mūsų organizmo saugotoja, tarsi gynybinė siena ginanti tvirtovę nuo įsibrovusių svetimkūnių. Į organizmą patekus ligos sukėlėjui imunitetas jį atpažįsta ir naikina. Kaip tai vyksta? Pirmiausia svetimus organizmus pasitinka ląstelės makrofagai. Atpažinę priešą jį „praryja“ ir pradeda išskirti tam tikras medžiagas – citokinus, kuriuos galėtume sulyginti su organizmo signalizacija: jie užtikrina komunikaciją tarp kitų saugančių ląstelių ir praneša apie atsiradusį pavojų. Tuomet susirenka daugiau ląstelių, atsakingų už kovą su svetimkūniais – neutrofilai, ląstelės žudikės, limfocitai. Jei imuninei sistemai pavyksta, svetimkūniai yra sudorojami ir pašalinami iš organizmo. Prasideda gijimo procesas. 

 

Ligos atpažinimas – unikalus gebėjimas

 

Jau aišku, kad susidūrus su ligos sukėlėju, imuninė sistema pasitelkia organizmo ląsteles, audinius ir organus kovai, dėl ko dažniausiai net nepajuntame, kad buvo kilęs pavojus susirgti. Organizmo apsauga kovoja ir sergant – didelė dalis mikroorganizmų yra sunaikinami jau ligos eigoje. Sėkmingą susidorojimą būtent su virusinėmis infekcijomis lemia unikalus imuninės sistemos gebėjimas prisiminti ligos sukėlėją. Šis gebėjimas yra vadinamas imunitetu, kurį įgyti galime arba po skiepų, arba persirgus virusine liga. Pavyzdžiui susirgus A tipo viruso sukeltu gripu, susiformuoja imunitetas ir imuninė sistema jau gali atpažinti antrą kartą į organizmą patekusį tą patį virusą. Tačiau viskas nėra taip paprasta – kaip ir mūsų organizmai, taip ir virusai yra prisitaikę išlikti, todėl jie geba mutuoti ir keistis, tarsi užsimaskuoti, kad imuninė sistema nebeatpažintų to paties viruso. Taigi, net ir persirgus kai kuriomis ligomis, galime susirgti ir vėl. Tačiau sukurtas imunitetas nepraranda prasmės – tuomet jis kovoja tam, kad nesusirgtume sunkia ligos forma. 

 

Nors dažnai pajutus pirmuosius simptomus sunerimstame, kad jie pavojingi, dažniausiai tai yra imuninės sistemos atsakas į užkratą ir pagalba organizmui. Pakalbėkime apie šiuos simptomus: 

 

Sloga ir kosulys: 

 

Kuomet virusas patenka į kvėpavimo takus, jis pažeidžia kvėpavimo takų ląsteles. Čia iš karto pradeda dirbti imuninė sistema, ji siunčia tam tikrus signalus kraujagyslėms, kurios išsiplečia ir čia suteka daugiau kraujo nei įprastai. Juo atiteka medžiagos ir ląstelės, pajėgios kovoti su užkratu. Kadangi išsiplėtus kraujagyslėms audiniuose ima kauptis skysčiai, žmogus pradeda justi nosies užgulimą, prikimsta balsas, pagausėja išskyros iš kvėpavimo takų. Tai vieni iš varginančių simptomų ligos metu, kadangi papildomai atsiranda nevalingi, tačiau svarbūs apsauginiai refleksai tai kosulys ir čiaudulys. 

 

Skausmas: 

 

Peršalimo ligoms būdingas visas pluoštas įvairių skausmų – gerklės, ausies, bendras kūno maudimas ir t.t. Skausmui prasidėjus vienoje konkrečioje kūno vietoje organizmas signalizuoja apie prasidėjusį uždegimą ir ima prašyti pagalbos iš mūsų. Imuninės sistemos sukaupti elementai ne tik naikina mikroorganizmus, pažeidusius organus ar audinius, bet ir sukelia skausmo pojūtį. Jusdami skausmą greitai sureaguojame, kad organizme vyksta pakitimai, todėl imamės gydymo, ypač jei būklė nesikeičia ilgiau nei kelias paras. Taigi, skausmas yra vadinamas apsaugine organizmo reakcija, jį jausdami galime suskubti padėti imuninei sistemai kovoti su užkratu, kurio viena gali ir neįveikti. 

 

Karščiavimas: 

 

Dažnas peršalimo ligų palydovas – karščiavimas. Pakilusi kūno temperatūra sustiprina imuninės sistemos atsaką, nes būtent tuomet yra greičiau atpažįstamas ir imamas naikinti sukėlėjas. Aukšta kūno temperatūra taip pat yra itin nepalanki daugintis mikroorganizmams. Karščiavimas rodo, kad organizmas visais būdais mėgina patekusiam užkratui sudaryti kuo mažiau palankias sąlygas, tuomet jį galima lengviau ir greičiau sunaikinti. 

 

Kaip prisidėti prie kovos?

 

Tam, kad ligos sukėlėjai būtų lengvai pašalinti, o mes apie jų įsiveržimą net nesužinotume – būtina stiprinti imuninė sistemą. Vienas efektyviausių būdų yra vakcinacija, jos dėka pasaulyje išnyko viena baisiausių infekcinių ligų – raupai. Taip pat sumažėjo susirgimų ir kitomis ligomis, pavyzdžiui.: parotitu, raudonuke, tymais, stablige, difterija. Tai vis dar yra svarbiausia profilaktinė priemonė prieš gamtos mylėtojus gąsdinančią ligą – erkinį encefalitą. Pasaulyje dabar yra naudojamos net 42 vakcinos, kurios palengvina visų žmonių, o ypač keliautojų kasdienybę. 

 

Kol kas medicina negali pasiūlyti nieko efektyvesnio už skiepus, tačiau primename jums ir apie liaudiškus būdus, naudojamus imuniteto stiprinimui: 

 

· Medus – jis padeda reguliuoti hormonų veiklą, skatina ląstelių atsinaujinimą, gerina kraujo sudėtį. Skirtingas medus gali padėti sergant įvairioms ligoms. Pavyzdžiui, liepų medus gydo nuo peršalimo, grikių – tinka sergant mažakraujyste, reguliuoja hormonų pusiausvyrą, na o pienių medus – turi organizmą valančių savybių, gerina kepenų ir inkstų darbą. 

· Česnakas – tai yra antibakterinė, antivirusinė ir antimikrobinė priemonė. Kasdien valgant česnaką, rizika susirgti peršalimo ligomis sumažėja dviem trečdaliais. 

· Ežiuolė – preparatai pagaminti iš kelių rūšių ežiuolių skatina imuninių ląstelių veikimą, kadangi tiesiogiai kovoja su bakterijomis ir virusais. 

· Bičių duonelė – čia yra visko, ko reikia medžiagų apykaitai normalizuoti. 

 

Plačiau apie imunitetą išgirsite jau šį sekmadienį, 9 val. laidoje Sveikata.lt per TV3!

» Rašyti komentarą