Pagal statistiką per savo gyvenimą moteris sugaišta 4000 valandų makiažui ir dar 200 valandų antakių pešiojimui. Ką mums tai sako?

Kam apskritai reikalingas grimas? Pačia seniausia makiažo tradicija buvo siekiama pabrėžti jaunystę ir seskualinį patrauklumą (moters vaisingumą, jos gebėjimą pagimdyti ir išmaitinti kuo daugiau vaikų). Etnologas Desmontas Morisas, knygos „Intymus gyvenimas“ autorius, tvirtina, kad rausvi skruostai byloja apie gerą sveikatą ir fizinį aktyvumą, o dažai ant veido – apie slepiamas erotines fantazijas. Raudonos lūpos atrodo, tarsi būtų pritvinkusios kraujo ir laukiančios bučinio. Pieštuku apvestos akys žvilgsnį daro jaunatviškesniu ir labiau išryškina bei optiškai padidina akies vyzdį, o žmogaus pasąmonėje išsiplėtę vyzdžiai asocijuojasi su geismu, patiriamu seksualinės ekstazės metu.       
   
Makiažas moters gyvenime tapo tokiu įprastu užsiėmimu kaip ir dantų valymas. Moterims makiažas svarbus todėl, kad jos žino, kaip mūsų laikmetyje svarbu padaryti gerą pirmą įspūdį. Kiekviena moteris kosmetiką renkasi savo nuožiūra. Vis tik mažai kas iš mūsų rimtai susimąsto apie tai, kad makiažas gali labai daug pasakyti apie moters charakterį, įpročius, polinkius, atskleisti jos slapčiausias vietas. Ką byloja makiažo tipas  psichologui?   

Be makiažo

Priežastys gali būti įvairios – alerginė reakcija, odos problemos ir t.t. Tačiau būna ir taip, kad akivaizdžių priežasčių nėra, o moteris atsisako naudoti kosmetiką. Specialistai mano, kad toks atvejis galėtų būti būdingas nepilnavertiškumo kompleksą turinčioms moterims. Kitaip sakant, moteris nemano esanti patraukli ir todėl nemato reikalo rūpintis savimi. Kitos priežastys gali būti tingumas, visiškas laiko laisvo nebuvimas, auklėjimas ar aplinka. Pavyzdžiui, jeigu mama jaunystėje nesistengė atrodyti gražiai, tai ir dukra nesąmoningai gali būti abejinga kosmetikai. Arba, jei mergaitė augo tarp berniukų, draugavo ir žaidė tik su jais, tai tolimesniame jos gyvenime jai paprasčiausiai gali atrodyti nesuprantama, kam apskritai reikalinga kosmetika.     

Kai kurios moterys makiažo nenaudoja, tačiau iš namų neišeina ryškiai nepasidažiusios lūpų. Ryškios, jaudinančios lūpos – sentimentalumo ir noro bendrauti požymis. Tokios damos mėgsta koketuoti, paplepėti, daugiausiai dėmesio skirdamos savo asmeniui.

Moterys, norinčios lygiuotis su vyrais, taip pat gali būti linkusios atsisakyti kosmetikos. Psichologai tai priskiria prie feminizmo požymių. Tokios moterys paprastai galvoja tik apie karjerą, kaip kuo daugiau nuveikti darbe ar versle, tačiau pamiršdamos, kad patraukli išvaizda labai daug reiškia sėkmės siekimui.   

Kartais kosmetikos ignoravimą iššaukia egocentriškumas. Egocentriškos damos absoliučiai užtikrintos savimi: visas pasaulis sukasi apie jas ir joms visiškai nereikia sukti sau galvos, kaip patikti aplinkiniams. Kaip tai bebūtų keista, bet kartais tokios moterys iš tiesų tampa vyrų dėmesio ir nuolankumo objektu.

Jeigu moteris yra natūralumo visame kame šalininke, tai kosmetika gali jos paprasčiausiai nedominti. Ji patenkinta pati savimi, to paties siekia ir iš aplinkinių. Be to, tokios moterys dažniausiai mano, kad kosmetika tėra akių dūmimo priemonė vyrams.

Lengvas makiažas


Dauguma moterų darosi makiažą ne todėl, kad joms patinka dažytis, bet todėl, kad taip daro visos. Jos tiesiog baiminasi neatitikti visuomenės skonio. Kaip taisyklė, jos renkasi lengvą, beveik nematomą makiažą: lūpų blizgesį, blakstienų tušą, kontūrinį pieštuką. Fatališkų moterų tarp tokių paprastai nebūna; jos nemėgsta atkreipti į save aplinkinių dėmesio, o vyrų dėmesį jos užkariauja asmeniniu žavesiu ir elgesiu.    

Ryškus makiažas

Ryškaus, iššaukiančio makiažo šalininkės arba, kaip sakoma, „kaip iš mūšio lauko“ taip pat dažnai turi savo svarius argumentus tokiam pasirinkimui. Kai kurios tuo nori pridengti savo nepatrauklią išvaizdą ar kokius nors išorinius defektus,  kitos – nemalonias asmenines problemas.     

Pieštuku paryškintos akys. Paryškinti pieštuku akis mėgsta akylos ir dėmesingos moterys, siekiančios padaryti gerą įspūdį pašnekovui ir parodyti, kad jos moka klausytis. Tokios moterys moka atsirinkti žmones, nors savo pačių emocijas ir išgyvenimus nuo aplinkinių slepia tobulai.

Psichologų nuomone, moterys, kurios visada naudojo saikingą makiažą, tačiau staiga pradeda dažytis ryškiai, tai daro iš paskatų nuslėpti nuo aplinkinių sukilusį vidinį nerimą. Taip pat būna, kad moteris, norinti kažką keisti savo gyvenime, pradeda būtent nuo savo išorės pokyčių, sąmoningai siekdama tokiu būdu pademonstruoti savo norą aplinkiniams.   

Tobulumo siekis

Kitas tipas – perfekcionistės, damos, bet kokia kaina siekiančios tobulumo. Jos gali valandų valandas  praleisti prie veidrodžio, išpiešdamos savo veidą tarsi meno kūrinį ir neatitraukdamos akių gėrėtis savo atvaizdu. Pagal psichologų klasifikaciją, tai moterys – narcizės.

Konservatorės

Pastovumo makiaže mėgėjos paprasčiausiai gali būti konservatyvios prigimties. Kartą prisitaikę sau lūpdažio ar akių šešėlių spalvą, nekeičia jos ilgus metus, o bet kokius išorinius pokyčius kategoriškai neigia. Joms nesvarbu, kokiai progai daromas makiažas: į darbą ar į pokylį – jos atitdirbtais judesiais pasidarys įprastą makiažą.   

Meilė permainoms

Stilisto paslaugomis naudojasi daugelis moterų, bet dažniausiai mėgstančios permainas, netikėtas dovanas ir siurprizus. Deja, kartais už ryškios išorės, gali slėptis nepasitikėjimas savimi.    Profesionalo paslaugos joms suteikia garantiją, kad jau dabar tai jos tikrai atrodys nuostabiai. Net jeigu profesionalas savo darbą atliks nekokybiškai, tokios moterys neleis sau suabejoti jo unikalumu. Svarbiausia – garsus vardas ir visiems žinomas stilius.