Kas slepiasi už mūsų ašarų? Kodėl kai kurie žmonės verkia daugiau, o kiti rečiau? Ir kaip geriausia susidoroti su ašaromis? Mokslininkai dalinasi savo žiniomis, tačiau vienaip ar kitaip paslapčių šioje srityje dar tikrai lieka.

Galite būti vienas iš tų žmonių, kurie puola verkti vos prie jų prisilietus, jau nekalbant apie tikrai graudžias šventes – jubiliejus, gimtadienius ir t.t. O jei per televizorių rodo nuskriaustus gyvūnėlius? Ašaros srūva tiesiog upeliais. O gal jūs net nepamenate, kada paskutinį kartą verkėte?

Kodėl mes verkiame?

Atsakymas – akivaizdus. Verkiame dėl to, kad jaučiamės labai laimingi, arba dėl to, kad mums liūdna. Tačiau tai tikriausiai skamba pernelyg paprastai.

Ašaros – fizinė išraiška į tam tikras emocijas (dažniausiai neigiamas). Tačiau pasitaiko, kad pravirkstame tiesiog iš nuostabos, pamatę kažką neįtikėtinai gražaus. Žmogus yra vienintelė gyvybė žemėje, kuri verkia norėdama išreikšti savo emocijas. Kai žmogus patiria gilius jausmus, kurie stipriai sukrečia smegenis, ašaros tarsi kompensuoja tą sukrėtimą. Verksmas – nuo mūsų pačių nepriklausantis refleksas. Tačiau vieni žmonės leidžia toms ašaroms lengvai ištekėti, o kiti iš visų jėgų stengiasi jas sulaikyti, nors jaučia, kad jos jau čia pat.

Galima sakyti, kad ašaros – tai tam tikras išgyvenimo mechanizmas, kuris suveikia tik tuomet, kai būtina išlieti savo emocijas. Be to, ašaros turi ir biocheminį tikslą. Manoma, kad ašaros padeda pašalinti streso hormonus ir toksinus iš organizmo. Žinoma, pasitaiko ir tokių atvejų, kai ašaromis bandoma manipuliuoti, pavyzdžiui pritraukti kieno nors dėmesį.

Kas mėgsta verkti?


Moterys įprastai verkia dažniau nei vyrai. Silpnajai lyčiai tai leidžiama, o štai vyrai – neverkia. Būtent toks auklėjimas gyvavo ilgą laiką. Dabar šios tendencijos keičiasi, tačiau dar ne dramatiškai, nes dauguma iki šiol mano, kad ašaros – silpnumo požymis.

Jei kalbėtume apie įprotį paverkti, tai klausimas – labai individualus. Šioje srityje didžiausią vaidmenį galime skirti temperamentui. Kai kurie žmonės tiesiog linkę labiau rodyti jausmus, nei kiti. O ašaros jiems - visai priimtinas būdas.

Žmonės, išgyvenę psichologinius sukrėtimus, verkia dažniau. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai žmogus yra linkęs prisiminti praeitį ir gilintis į praeities įvykius. Jausmingi žmonės ir ekstravertai dažnai netgi mėgaujasi galėdami paverkti, nes tuomet jie jaučiasi nusiraminę. Tiesa, kartais dideli sukrėtimai ar stresai gali visiškai užblokuoti ašaras: neretai pasitaiko, kad sunkų periodą išgyvenęs žmogus tarsi atbunka ir tampa apatiškas bei nejautrus.

Ašarų privalumai

Žmonės savo ašaras dažnai pateisina tuo, kad paverkę jaučiasi kur kas geriau. Bet ar tai tiesa? Paprastai taip, tačiau tikrai ne visada. Olandijoje atlikto tyrimo metu, kuriame dalyvavo 200 moterų, paaiškėjo, kad ašaros padeda toli gražu ne visiems. Tos, kurios verkė iš baimės ar depresijos, pasijautė dar blogiau. Kodėl taip nutiko – neaišku. Tikėtina, kad depresija sergantys žmonės arba tie, kurie jaučia stiprų nerimą, tiesiog užblokuoja ašarų teikiamą naudą, nes net ir paverkę negali atsipalaiduoti.

Kaip nusiraminti?

Ašaros, pasirodžiusius netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje, gali sukelti nemalonų jausmą ir netgi gėdą. Ašaros atskleidžia žmogaus sielą ir jo pažeidžiamumą.O neretai paprasčiausias verkimas gali peraugti į tikrą isteriją, kuri tikrai nepadės nei asmeniniuose santykiuose, nei karjeroje.

• Jei jūs nieko nedarote, tikimybė, kad pravirksite, gerokai išauga. Taigi jei jaučiate, kad ašaros jau ima kauptis, griebkitės kokios nors veiklos.
• Susiraskite artimą žmogų, kuris galėtų jus paprasčiausiai apkabinti. Jei esate iš tų, kurie nuo švelnių ir malonių artimų žmonių žodžių pravirksta, tuomet pagalbos geriau kreipkitės į tuos, kurie nelinkę guosti, o situacijas stengiasi spręsti ryžtingais žodžiais ir veiksmais. Tai jums padės sustiprėti.
• Jei jums sunku tvardytis, tačiau nenorite pravirkti, mintyse griežtai pasakykite “dar 5 minutės ir galėsi išsiverkti”. Tik paskui nesistenkite ir vėl slopinti savo jausmų. Jei iš tiesų norisi verkti, tą reikia padaryti. Jei ne dabar, tai bent jau vėliau.