Kadaise knarkimas  buvo laikomas stiprios sveikatos ženklu, o šiais laikais knarkiantiems žmonės patariama apsilankyti pas gydytojus, mat knarkimas ne tik erzina aplinkinius, bet ir gali signalizuoti apie sveikatos sutrikimus.

Kaip taisyklė, knarkimo problema susirūpinama tik tuomet, kai artimieji nebegali pakęsti nuolatinio naktinio triukšmo. Na, o jei aplinkiniams šie garsai nesukelia jokių nepatogumų – tuomet kam vargintis ir kreiptis į medikus? Iš tiesų toks požiūris labai klaidingas, nes knarkimas tiesiogiai įtakoja žmogaus sveikatą:  apsunkina plaučių ventiliavimą ir sumažina deguonies kiekį kraujyje.

Pats didžiausias nemalonumas, susijęs su knarkimu – tai obstrukcinė miego apnėja arba kitaip – periodinis kvėpavimo sustojimas kelioms dešimtims sekundžių ar net minučių. Kartais tai pasikartoja net 40-50 kartų per naktį, o kiekvienas toks epizodas – tai didelis sukrėtimas organizmui, kuris negauna jam reikalingo deguonies kiekio. Visa tai sutrikdo miegą ir širdies bei kraujagyslių sistemos darbą. Širdies ritmas tampa nereguliarus, taigi pradeda vystytis hipertonija (arterinio kraujospūdžio padidėjimas), o tai gali sukelti net miokardo infarktą.

Pirmas žingsnis: aiškinamės priežastis

Pirmasis žingsnis, kurį turite padaryti – tai išsiaiškinti kas sukelia knarkimą. Iš esmės priežastis yra viena: per siaura nosies ertmė. Tačiau jos susiaurėjimą galėjo paskatinti įvairiausios priežastys.

•     Potrauminiai nosies pertvaros pakitimai, polipai;
•     Lėtinis rinitas;
•     Viršsvoris;
•     Rūkymas, dirginantis ir džiovinantis gleivinę;
•     Alkoholis: išgėrusio žmogaus raumenys praranda tonusą, tame tarpe ir gomurio raumenys.
•     Įgimtas nosies ertmės susiaurėjimas, kurį nustato LOR gydytojas.

Antras žingsnis: išbandome paprastas priemones

Daugeliui žmonių knarkimą padeda įveikti paprastos priemonės, pavyzdžiui, nemiegojimas ant nugaros. Priprasti ne visuomet lengva, nes naktį savo veiksmų žmogus nekontroliuoja, tačiau yra įvairiausių padėti galinčių gudrybių, pavyzdžiui, savo pižamos gale įsisiūti nedidelį kamuoliuką (pavyzdžiui teniso), kuris trukdytų atsigulti ant nugaros. Po kurio laiko įprotis miegoti tik ant šono arba ant pilvo susiformuos savaime.

Kitiems miego metu pakanka aukščiau laikyti galvą. Tokia galvos padėtis neleidžia blokuoti kvėpavimo takų. Taigi paprasčiausia aukštesnė pagalvė gali nesunkiai išspręsti knarkimo problemą. Na, o jei žmogus mėgsta miegoti ant plonesnės ir galvos neiškeliančios pagalvės, tuomet galima paprasčiausiai pakelti tą lovos galą, kuriame įprastai miego metu būna galva.

Vaistinėse galima rasti ir įvairiausių specialių prietaisų: nuo pleistrų prieš knarkimą iki kvėpavimo apartų. Tačiau jie kainuoja nepigiai, o efektas nėra garantuotas, todėl prieš perkant geriau pasikonsultuoti su gydytoju.

Trečias žingsnis: stebime miegą

Jei paprastos priemonės nepadėjo, vadinasi metas keliauti pas medikus. Šiuo atveju padės LOR gydytojas. Be vizualinės apžiūros gali prireikti ir rentgeno ar kompiuterinės tomografijos, kuri padės nustatyti, ar nėra kai kurių ligų simptomų. Labai svarbu išsiaiškinti, ar knarkiančiam žmogui nėra miego apnėjos, o jei yra – kaip ji pasireiškia.

Tam reikės miego tyrimo – polisomnografijos. Vieną naktį žmogus praleidžia ligoninėje, prijungtas prie specialaus aparato, kuris fiksuoja galvos smegenų siunčiamus signalus , kvėpavimą bei širdies ir kraujagyslių sistemos darbą. Aparatas padaro elektroencefalogramą (EEG), elektrokardiogramą, ištiria kraujo prisotinimą hemoglobinu bei fiksuoja akių judesius ir pasmakrės raumenų tonusą. Ryte gydytojas išanalizuoja duomenis ir padaro išvadas.

Ketvirtas žingsnis: šaliname priežastis

Daugelis knarkimo priežasčių pašalinamos gana paprastais metodais. Pavyzdžiui, jei asmuo turi anstvorio, kuris ir įtakoja knarkimą – tereikia sulieknėti. Jei knarkenčio žmogaus nosies pertvara yra iškrypusi – ją ištiesinti galima chirurginiu būdu. Jei kalti polipai – jie pašalinami.

Jei priežastys kitos – sprendimų taip pat yra. Tarkim specialios tabletės nuo knarkimo ar plėtikliai, tvirtinami prie nosies sparnelių ir  padedantys lengviau kvėpuoti. Rimtesniais atvejais gali būti atliekamos operacijos, kurių metu sumažinamas minkštasis gomurys. Tokia procedūra neskausminga ir trunka vos 15 minučių, tačiau ne visuomet padeda.

Įdomu: 3 faktai apie knarkimą

• Anot statistikos, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties, nuolatos knarkia maždaug ketvirtadalis pasaulio gyventojų. Tarp žmonių, sulaukusių 60 metų, šis skaičius padvigubėja.
• Vyrai knarkia dažniau, nes jų gomurys didesnis.
• Knarkimas paprastai prasideda pasiekus gilaus miego fazę, kuomet minkštojo gomurio ir liežuvio raumenys pilnai atsipalaiduoja.