Daugelis iš mūsų batus renkasi labai atsakingai – neretai nutinka taip, kad tinkamos avalynės nerandame daugiau nei vieną savaitę. Mes išsimatuojame kalnus batų, apsvarstome, kaip juos prižiūrėsime, prie ko jie derės, ar bus patogūs, praktiški, gražūs, ar kaina atitinka kokybę ir panašiai. Šlepetes, atrodytų, nusipirkti daug paprasčiau – sunešiojom vienas, einam ieškoti kitų, ir paprastai imame tokias, kurios pirmiausiai papuola po ranka. Vis dėlto reikėtų šiam pirkiniui skirti gal netgi daugiau dėmesio, negu kokiems nors batams – juk avalynė, nešiojama namuose, kaip jokia kita veikia mūsų sveikatą.

Kam ir kiek?

Kiek porų šlepečių yra jūsų namuose? Greičiausiai tiek pat, kiek juose gyvena šeimos narių. Na, gal dar viena kita pora atsargai, paslėpta „dėl visa ko“, jeigu užklystų nelauktų svečių. O tai labai blogai! Iš tiesų kiekvienas iš mūsų turėtų turėti bent po dvi šlepečių poras, jau vien todėl, kad kartą per mėnesį jas būtina išskalbti arba „nukenksminti“, ypač tiems, kurie įsispiria basomis, be kojinių. Tiesa ta, kad ant pėdų kaupiasi devynios galybės bakterijų, mikrobų, sukeliančių ne tik nemalonų kvapą ir įvairias odos ligas, bet ir daugybę kitų problemų.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis šlepetes? Visų pirma – labai rekomenduotina, kad jos būtų pasiūtos iš natūralių medžiagų. Tiems, kurie dažnai skundžiasi sąnarių skausmais, geriausiai tiks vilnonės šlepetės, jeigu kojos labai prakaituoja – su medvilne, kanapėmis, bambukais arba iš natūralios odos.

Kad ir iš ko būtų pagaminta ši avalynė, kaip jau minėta, periodiškai ją reikia „nukenksminti“. Šiam reikalui imama medžiagos skiautelė, kuri suvilgoma acte ir įkišama į šlepetę. Avalynę sudėkite į celofaninį maišelį, užriškite ir palikite vienai parai. Savaime suprantama, actas nekvepia, tad po to šlepetes reikės gerai išvėdinti balkone.

Nesibaigianti treniruotė?

Šiais laikais net ir nespecializuotose parduotuvėse netrūksta įvairių modelių šlepečių su masažiniu efektu. Vienų vidus padengtas mažais guminiais danteliais, kitose galima matyti sudėtingesnių formų „piešinukus“, išdėstytus nedidelius magnetukus ir dantelius, ratukus, ovalus ir panašiai. Plačiai paplitusi nuomonė, kad mechaninis tam tikrų biologiškai svarbių pėdos zonų veikimas pasižymi gydomuoju efektu. Ką gi reikėtų pasirinkti?

Neverta manyti, kad toks daiktas bus universalus ir tiks absoliučiai kiekvienam. Būtina atsižvelgti į individualius žmogaus pojūčius – kaip kam patogiau. Tačiau svarbu atminti vieną dalyką: tokios šlepetės nėra įprastinių alternatyva, jos neskirtos avėti nuolat. Tai tarytum savotiškas treniruoklis, todėl pirmosiomis dienomis avėti jas galima ne ilgiau kaip penkias minutes. Žinoma, laikas po truputį ilginamas, tačiau jis neturi viršyti trijų valandų per parą. Ir dar šis tas: tokios šlepetės turi ir kontraindikacijų. Ši avalynė visiškai netinka asmenims, kurie turi „kulno pentinus“ (kitaip tariant, nustatytas pėdos fascitas), taip pat tiems, kurie serga onkologinėmis ligomis.

Išimtimi galėtų būti nebent masažinės-atpalaiduojamosios šlepetės su mažyčiais judriais burbuliukais. Pojūtis toks, tarytum basomis eitumėte per smėlį. Avėti jas galima nuolat, be to, tinka visiems. Tokios šlepetės gerina kraujotaką, neleidžia atsirasti „kulnų pentinams“ ir kauptis druskoms, be to, padeda gerai atsipalaiduoti, nusiraminti po sunkios ir įtemptos darbo dienos.

Nuo skaudamos kojos ant sveikos

Jeigu sergate plokščiapėdyste arba turite kokių kitų su kojomis susijusių problemų, negalima atmesti tikimybės, kad būtent jūsų naminės šlepetės yra kaltos dėl to, kad jums periodiškai skauda sąnarius, nugarą ir galvą. Gydytojai plokščiapėdyste sergantiems žmonėms rekomenduoja įsigyti specialių gydomųjų vidpadžių netgi namuose avimoms šlepetėms, arba avėti šlepetes su ortopediniu padu. Bet yra vienas dar geresnis variantas. Atsikratyti nemalonumų padeda šlepetės, turinčios „atmintį“ (kaip ir populiarūs mūsų laikais ortopediniai čiužiniai). Jų padas apsiavus prisitaiko prie kojos formos. Nusiausite – jis ir vėl išsilygins. Tokias šlepetes lengva skalbti, išoriškai jos gali nesiskirti nuo paprastų įspiriamų šlepečių, o gali priminti elegantiškus batelius. Jos tinka ne tik problemiškoms, bet ir visiškai sveikoms kojoms, padeda užkirsti kelią plokščiapėdystei ir atsikišusiam nykščio kauliukui.

Atsargiai – vaikai!

Ypač atsakingai reikia rinkti naminę avalynę mažiesiems šeimos nariams. Jeigu mažylis turi sveikatos problemų (pavyzdžiui, padidėjęs tonusas arb pėdos padėtis yra netaisyklinga, jeigu vaikas vaikšto ant pirštų galų), reikia ortopedinės avalynės. O kokią išrinkti sveikam vaikui?

Nuo metukų iki dvejų reikia batukų formos šlepečių, kurios nesmuktų nuo kojos, su kuriomis mažylis vaikščiodamas jaustųsi užtikrintai. Vyresniems vaikams nuo 2 iki 5 metukų reikia modelių su užkulniu, o ne įspiriamų šlepečių, kad pėda formuotųsi taisyklingai.

Ką dar reikėtų žinoti? Vaikai yra labai aktyvūs: jie žaidžia, bėgioja, o laminuotos grindys ir parketas yra slidūs. Todėl norint išvengti traumų ir kritimų reikia šlepečių su „stabdžiais“ – geriausia, kad padukas būtų guminis (arba su guminiais burbuliukais). Svarbu tai, kad naminė avalynė būtų perkama pagal pėdos dydį, centimetrų „atsargai“ neturi likti, antraip kojytė slidinės. Padas turi būti lankstus, o šlepetės vidus – iš odos arba natūralaus pluošto medžiagų.