Sąnarių skausmas – toks dažnas reiškinys, jog daugelis į atsiradusius nemalonius pojūčius sąnariuose tiesiog numoja ranka ir tikisi, kad tai praeis savaime. Tačiau specialistai įspėja – negydomas skausmas gali komplikuotis į lėtines ligas ir taip sukelti dar daugiau problemų ateityje. Laidos „Sveikata.lt“ komanda parengė Jums interviu, su gydytoja reumatologė, medicinos mokslų daktarė Eglė Tertelienė, kuri pasakoja apie dažniausias sąnarių skausmo priežastis ir ligas, bei kaip jų išvengti.
Egle, esate daug patirties turinti gydytoja reumatologė. Sakykite, ar tiesa, kad sąnarių skausmas yra problema, atsirandanti dėl amžiaus?
Iš dalies, taip. Sąnarių skausmai dažnai atsiranda vyresniame amžiuje. Jei kalbame apie autoimuninės kilmės sąnarių ligas, jos dažniau pasireiškia jaunesnio ar vidutinio amžiaus žmonėms. Reumatoidiniu artritu gali susirgti bet kokio amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai liga pasireiškia 30 – 50 m. amžiuje. Na, o osteoartrozė yra vyresnių žmonių liga, kuri gali prasidėti ir 50 metų amžiuje, tačiau dažniausiai serga 60 – 70 m. žmonės.
O kokios yra dažniausios sąnarių skausmo priežastys? Gal yra būdas, kaip to išvengti?
Sąnarių skausmo priežasčių gali būti labai daug. Todėl ypatingai svarbus etapas reumatologų darbe yra paciento apklausa. Dažniausiai pasitaikančios sąnarių skausmų priežastys:
1. Nepakankamas ar per didelis fizinis krūvis. Jei nesportuojantis žmogus staiga nusprendžia pradėti sportuoti ir tai daro savarankiškai, neįvertindamas savo galimybių, dažnai atsiranda sąnarių ir aplinkinių audinių skausmai dėl raumenų ir sausgyslių pertempimo, raumenų disbalanso. Taip pat ir sportininkai kenčia sąnarių skausmą , kai fizinis apkrovimas sąnariams yra per didelis.
2. Kita, pakankamai dažna sąnarių skausmų priežastis yra ūmios bei lėtinės infekcijos ir kitos lėtinės ligos. Sergant virusine ar bakterine infekcija, mikroorganizmų antigenai patenka į sąnario ertmę ir per imunines reakcijas sukelia reaktyvų artritą. Dažniausiai pasitaikančios infekcinės ligos, galinčios sukelti sąnarių skausmą bei uždegimą – streptokokinis tonzilitas, žarnyno jersiniozė, lytiškai plintančios infekcijos, Laimo liga, gripas ar COVID-19 liga. Kalbant apie lėtines ligas, sukeliančias sąnarių skausmus, verta paminėti cukrinį diabetą, skydliaukės funkcijos sutrikimus, onkologines ligas.
3. Autoimuninės kilmės sąnarių ligos. Šių ligų atveju, žmogaus imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus prieš paties organizmo audinius. Iki šiol nėra nustatyta, kodėl taip atsitinka. Kalbant apie rizikos veiksnius, galima būtų paminėti genetinį polinkį, ilgalaikį stresą, rūkymą.
4. Degeneracinės sąnarių ligos, liaudyje vadinamos sąnarių dilimu, susidėvėjimu. Vyresniame amžiuje, dylant kremzlei, jos dilimo produktai sukelia vietinį sąnario uždegimą, skausmą, funkcijos apribojimą.
Tačiau dėl skaudančio sąnario, žmonės nėra linkę kreiptis į gydytojus, dažnai galvoja –praeis. Kaip žinoti, kada padės tepalas, o kada skausmas – jau rimta problema ir reikia kreiptis į specialistus?
Turbūt svarbiausi požymiai, kuriuos reikia vertinti, esant sąnarių skausmams, tai jų trukmė, provokuojantys veiksniai, progresavimas. Jei tai yra vieno sąnario skausmas, kuris užeina po didesnio fizinio krūvio ar padirbus sode, o simptomus nuslopina kelias dienas panaudoti tepalai, kompresai ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, greičiausiai tai nėra uždegiminės sąnarių ligos požymis. Tačiau, jei pradžioje atsiranda skausmas, vėliau sąnarys sutinsta, simptomai progresuoja, apima vis daugiau sąnarių, trunka kelias savaites, be žymesnio pagerėjimo epizodų, tuomet reumatologo konsultacija yra būtina.
Pirmu atveju, ypač jei žmogus yra vyresnio amžiaus, galima būtų galvoti apie osteoartrozės paūmėjimą. Antru atveju jau reikėtų tirti dėl autoimuninės kilmės artritų – reumatoidinio artrito, uždegiminių spondiloartropatijų ar kitų reumatinių ligų.
Paminėjote dvi ligas – reumatoidinį artritą ir osteoartrozę. Ar tiesa, kad nieko apie šias ligas nežinantis žmogus gali jas painioti dėl itin panašių simptomų? Juk jų net pavadinimai panašūs.
Tikrai, tiesa. Ir painioja labai dažnai. Norėčiau paminėti kelis simptomus ir kaip jie skiriasi minėtų ligų atveju:
- Sąnario skausmas ir tinimas būdingas abejoms ligoms. Tačiau, skiriasi apimtų sąnarių skaičius ir lokalizacija. Osteoartrozė dažniausiai pažeidžia vieną – du didžiuosius sąnarius, plaštakose nykščio – riešo ar sąnarius, kojose – didžiuosius pėdų sąnarius. Reumatoidinio artrito atveju dažniausiai būna poliartritas. Pacientą vargina kelių ar keliolikos sąnarių skausmai ir tinimas, šios ligos atveju pažeidimas yra simetrinis, pvz.: liga pažeidžia abiejų rankų tuos pačius sąnarius.
- Rytinis sąnarių sąstingis. Pacientai dažnai skundžiasi, kad pabudus ryte rankos ar pėdos yra sustingę, sunku sugniaužti kumštį ar išlipus iš lovos iškart pradėti eiti. Osteoartrozės atveju šie simptomai praeina greitai, t.y. trunka ne ilgiau nei 30 minučių. Pacientui prasimankštinus, nusiprausus šiltu vandeniu, sąstingis praeina. Reumatoidinio artrito atveju sąstingis jaučiamas iki 2 – 4 valandų, sunkesniais atvejais net iki vakaro.
- Simptomų trukmė. Osteoartrozės atveju, vartojant tepalus, kompresus ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, būklė pagerėja ar simptomai visai praeina per kelias savaites. Tuo tarpu reumatoidinio artrito atveju, sąnarių skausmas ir tinimas ne tik kad nepraeina, tačiau ir progresuoja.
Ligai pažengus atsiranda deformacijos, kurių pobūdis šių ligų atveju taip pat skiriasi. Osteoartrozės atveju, kremzlės irimo produktai sukelia uždegimą, dėl ko formuojamas naujas kaulas – auga kaulinės ataugos. Dažnai pastebime vyresnių žmonių rankas, kurių sąnarių srityje yra susiformavę ataugos, mazgeliai. Reumatoidinio artrito metu, autoimuninės kilmės uždegimas vykstantis sąnario dangale, ardo kaulą. Žinoma, ir reumatoidinio artrito atveju gali formuotis reumatoidiniai mazgeliai, kurie gali atrodyti kaip ataugos. Tokiais atvejais atliekami papildomi instrumentiniai tyrimai ir identifikuojama darinių kilmė.
Ar abiejų ligų atvejais gali padėti tas pats gydytojas? Į kokius specialistus patartumėte kreiptis žmogui, įtariančiam kurią nors iš šių ligų?
Pacientai, kenčiantys sąnarių skausmus dažniausiai kreipiasi į šeimos gydytoją, kuris pradeda gydymą, pataria, kokias priemones reikėtų naudoti, kaip sau padėti. Jei būklė negerėja, šeimos gydytojas nukreipia reumatologo arba ortopedo traumatologo konsultacijai. Jeigu pažeistas vienas sąnarys dažniau pacientas siunčiamas ortopedui traumatologui. Jei vyrauja kelių ar keliolikos sąnarių uždegimas, atlikus kraujo tyrimus stebimi padidėję kraujo uždegiminiai rodikliai, reikėtų reumatologo konsultacijos.
O kas nutinka, jeigu žmogus delsia kreiptis?
Delsiant kreiptis į gydytojus, pacientas kenčia skausmus, blogėja jo gyvenimo kokybė, ilgainiui sąnariai deformuojasi, tampa nejudrūs, žmogaus judėjimo galimybės tampa ribotos. Kalbant apie osteoartrozę, pati liga nėra mirtina, tačiau pacientas, vartoja daug skausmą malšinančių vaistų, dėl ko atsiranda skrandžio opos, jų kraujavimas yra pavojingas gyvybei. Taip gali atsitikti ir sergant reumatoidiniu artritu. Šios ligos gydymui taip pat yra skiriami imuninę sistemą slopinantys vaistai, todėl pacientas turi didesnę infekcinių komplikacijų riziką. Eilinė nuospauda pėdoje imunosupresuotam žmogui gali baigtis sepsiu ar net mirtimi.
Koks gydymas yra taikomas nustačius vieną ar kitą ligą? Ar jis skiriasi?
Abiejų ligų gydymas yra kompleksinis. Skiriamos nemedikamentinėms gydymo priemonėms - mankšta, fizioterapinės procedūros, reabilitacinės priemonės. Nejudėdami sąnariai stingsta, o aplinkiniai raumenys silpnėja. Todėl, gydomoji mankšta yra vienas iš labai svarbių gydymo komponentų. Mankštintis reikia sistemingai, ilgai ir kantriai, keletą kartų per dieną. Kalbant apie vaistus, pirmiausiai yra skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, įtarus, kad liga gali būti autoimuninės kilmės, papildomai skiriami steroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Šie vaistai slopina uždegimą, tačiau neveikia pačios ligos, nestabdo jos progresavimo. Todėl, sergant reumatoidiniu artritu kartu su uždegimą slopinančiais preparatais skiriami ir ligą modifikuojantys vaistai, kurie yra sintetiniai ir biologiniai. Kiekvienas pacientas, sergantis reumatoidiniu artritu, turi būti gydomas bent vienu ligą modifikuojančiu vaistu. Išimtis gali būti taikoma, kai liga yra remisijoje arba gydymas negalimas dėl vaisto pašalinio poveikio bei paciento gretutinių ligų. Nesant pakankamo sintetinių ligą modifikuojančių vaistų poveikio, skiriama biologinė terapija. Tai labai stiprūs vaistai, jų gydomasis poveikis susijęs su stipriu uždegimo slopinimu. Tačiau šis gydymo būdas tinka ne kiekvienam sergančiajam.
Ko reikia, kad gydymas tikrai būtų sėkmingas? Ar viskas priklauso tik nuo gydytojo?
Reumatoidinis artritas yra lėtinė liga, gydymo rezultatai priklauso nuo paciento požiūrio į ligą, gyvenimo būdo. Pacientai turi suprasti, kad siekiant geriausios savijautos turės periodiškai lankytis pas reumatologą, vartoti vaistus, atlikti skirtas procedūras, laikytis darbo ir poilsio, mitybos režimo. Aktyvus paciento įsitraukimas į gydymo procesą – vienas iš svarbiausių faktorių šios lėtinės ligos gydyme.
Osteoartrozės gydyme paciento įsitraukimas turi dar didesnę įtaką. Vaistų, stabdančių osteoartrozės vystymąsi ar modifikuojančių ligą šiuo metu nėra, todėl paciento gyvenimo būdas, mityba, fizinis aktyvumas yra pagrindinės gydymo ir profilaktikos priemonės.
Yra sakoma, kad sąnarių skausmui įtaką gali daryti net mityba. Ar tai tiesa? Kaip patartumėte koreguoti mitybą tiems, kurie susiduria su sąnarių skausmu?
Sergant autoimuninėmis bei degeneracinėmis sąnarių ligomis, rekomenduojama valgyti daugiau uždegimą slopinančių produktų - alyvuogių aliejaus, riebios žuvies, avokadų, uogų, riešutų, tamsiai žalios spalvos lapinių daržovių. Valgykite daug skaidulų turinčio maisto – viso grūdo kruopas, vaisius, daržoves, linų sėmenis, sėlenas. Organizmui reikalingų baltymų yra liesoje mėsoje, pieno produktuose, kiaušiniuose, pupelėse, lęšiuose ir kitose ankštinėse daržovėse.
Tuo tarpu uždegimą skatinantiems produktams priskiriami kukurūzų, saulėgrąžų, sojų aliejai, trans-riebalai, aukštoje temperatūroje kepti ar gruzdinti, stipriai perdirbti, rūkyti produktai, taip pat balti, rafinuoti miltai. Nevartokite cukraus ir fruktozės sirupo turinčio maisto, kurio perteklius gali lemti antsvorį, gliukozės kiekio kraujyje didėjimą bei skatinti uždegiminius procesus.
Taip pat reikėtų vengti alkoholio vartojimo, nerūkyti. Yra įrodyta, kad rūkymas blogina reumatoidinio artrito išeitis, rūkantiems pacientams gydymas yra mažiau veiksmingas nei nerūkantiems.
Laida „Sveikata.lt“ – kiekvieną šeštadienį, 9 val. 30 min, per žiūrimiausią televiziją TV3!
