Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą.
Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų potyrių, o vos įsėdę į automobilį nebežinotume, kur išsiruošėme.
„Atmintis yra viena iš skiriamųjų žmogaus charakteristikų. Jos dėka galime ne tik prisiminti, atkartoti ir mokytis, bet ir numatyti bei planuoti ateities veiklas“, – aiškina medicinos psichologė.
Atminties sutrikimus gali lemti ir miego trūkumas
BENU vaistininkė Inga Norkienė sako, jog dažniausiai dėl atminties problemų kreipiasi pagyvenę žmonės, tačiau neretai atminties sutrikimus lemia ir nuolatinis stresas, netinkama mityba bei poilsio stoka.
„Atmintį, kaip beje, ir visas organizmo funkcijas veikia subalansuotas darbo ir poilsio režimas. Šiuo atveju labai svarbi yra miego higiena, reguliarumas ir pakankama trukmė. Seniai įrodyta, kad miegas turi didžiulę įtaką mūsų atminčiai ir ją įtvirtina – miego metu trumpalaikiai prisiminimai sustiprinami ir paverčiami ilgalaikiais. Tuo tarpu trūkstant miego, atmintis prastėja“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
I. Norkienė sako pastebėjusi, kad neigiamos įtakos atminčiai turi ir šiuo metu itin išplitęs noras vienu metu daryti keletą dalykų, vadinamasis „multitaskinimas“.
„Tai yra didžiulė saviapgaulė manyti, jog išskaidydami savo dėmesį, visus dalykus vis tiek galime atlikti vienodai gerai. Iš tiesų žmonių smegenys vienu metu gali susitelkti tik į vieną dalyką. Jei imamės kelių darbų vienu metu, mūsų dėmesys šokinėja nuo vieno dalyko prie kito. Tyrimais įrodyta, kad vienu metu dirbant kelis darbus, jie padaromi dvigubai lėčiau, taip pat 50 proc. padidėja klaidų tikimybė“, – aiškina vaistininkė.
Atmintis lavinama žaidimais ir skaitymu
Anot medicinos psichologės M. Zarembaitės, geriausiai smegenis įdarbina, o atmintį išjudina naujų dalykų mokymasis, pavyzdžiui, naujos kalbos, eilėraščių, įgūdžių, taip pat kryžiažodžių sprendimas, dėlionės, šachmatų, šaškių, kortelių žaidimai ar paprasčiausias knygos skaitymas.
Atminties procesams labai svarbi yra streso kontrolė, o stresą sumažinti leidžia dėmesingo įsisamoninimo praktikavimas, meditacija, joga, kvėpavimo pratimai.
„Atmintį galima lavinti skaitant knygą triukšmingoje aplinkoje. Pastangos duotų naudos tuo atveju, jei išmoktume „negirdėti“ triukšmo ir tuo pačiu metu gerai suvoktumėme tekstą. Arba pabandykite užrašyti spalvų pavadinimus skirtingomis spalvomis, pavyzdžiui, žodį „žalia“ – mėlynai. Tuomet pamėginkite garsiai įvardinti spalvą, kuria žodis parašytas. Tai sunkiau, nei skamba, nes jūsų smegenys kovos, kad skaitytų žodį, o ne įvardintų spalvą, kuria jis parašytas“, – pastebi ekspertė.
Išmėginkite naują sportą
Norint išlaikyti smegenis budrias, medicinos psichologė rekomenduoja išbandyti tokias sporto šakas, kurias atliekant reikia derinti kūno ir smegenų darbą – pavyzdžiui, tenisą ar badmintoną. Jai antrina ir vaistininkė I. Norkienė, kurios teigimu, atminčiai labai svarbus fizinis krūvis, nes tuomet smegenyse hipokampo srityje, kuri yra atsakingą už mokymąsi ir atmintį, gimsta nauji neuronai.
„Tyrimais įrodyta, kad reguliari fizinė veikla yra itin naudinga smegenims ir gali padėti pagerinti atmintį bet kokio amžiaus žmonėms, pradedant vaikais ir baigiant senoliais. Aktyvus judėjimas skatina neuroapsauginių baltymų sekreciją ir neuronų augimą bei vystymąsi, o tai padeda palaikyti sveiką smegenų būklę“, – sako vaistininkė.
Pasak I. Norkienės, atminčiai lavinti taip pat gali padėti ir telefonų numerių žinojimas atmintinai, ir bandymas įsiminti pirkinių sąrašą apsiperkant parduotuvėje.
„Norint užsisakyti retus vaistinius preparatus, kurių tuo metu nėra vaistinėje, vaistininkui reikia užregistruoti žmogaus asmeninį telefono numerį. Dažnai susiduriame su situacija, kuomet klientas jo tiesiog neprisimena. Tad atminčiai lavinti rekomenduočiau išmokti atmintinai ne tik savo, bet ir bent kelis artimiausių žmonių telefonų numerius. Arba parduotuvėje užuot nuolat žvilgčiojus į pirkinių sąrašą, bandyti prisiminti, ką reikia nupirkti, iš atminties“, – pataria vaistininkė.
Atmintį gerina ir kelionės
Jos teigimu, kognityvines funkcijas, tarp kurių yra ir atmintis, gerina ir kelionės bei savarankiškas jų planavimas.
„Naujų dalykų pažinimas, įspūdžiai, informacijos ieškojimas kelionėse leidžia išsaugoti neuroplastiškumą – smegenų gebėjimą išlaikyti jau esamas ar sudaryti naujas neuronų jungtis, nes su amžiumi smegenys praranda dalį savo plastiškumo, tad tampame labiau užsifiksavę savo mąstysenoje ir suvokime“, – pastebi I. Norkienė.