Kefyras – gana įprastas produktas mūsų racione, tačiau tiesa ta, kad dauguma iš mūsų apie jį žino labai mažai. Jis ne tik gerina virškinimą ir turi naudingųjų bakterijų, bet taip pat pasižymi ir kitomis vetingomis savybėmis.

• Apsauga nuo vėžio. Japonų mokslininkai nustatė, kad kefyro grybeliuose yra polisacharido, kuris užkerta kelią onkologinėms ligoms, neleidžia formuotis augliams.
• Imuniteto apsauga. Jeigu kefyrą vartosite reguliariai, pagerinsite leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių) darbą. Pastarieji yra atsakingi už stiprų iminitetą.
• Padeda nuo pagirių. Šio produkto sudėtyje yra organinių rūgščių, kurios iš organizmo padeda pašalinti alkoholio skilimo produktus, todėl po stiklinės kefyro pagirių kamuojamas žmogus pasijunta geriau.
• Kefyro vartoti vaikams nedraudžiama. Vis dar paplitusi klaidinga nuomonė, kad kefyras – tai vaikų alkoholizmo priežastis. Kad mažylis taptų „alkoholiku“, jis turėtų išgerti bent po 10 stiklinių kefyro per dieną.
• Kefyras užkerta kelią vidurių užkietėjimui, kadangi pasižymi laisvinamuoju poveikiu ir pagerina žarnyno mikroflorą.
• Iškrovos dienos, kuomet geriamas tik kefyras, padeda numesti svorio ir pagražinti kūno linijas. Šis gėrimas aprūpina organizmą pakankamu skysčių kiekiu, tačiau kalorijų turi palyginti nedaug.
• Kefyrą patartina gerti stresinėse situacijose. Airijos ir Kanados mokslininkų atliktų tyrimų metu paaiškėjo, kad pieno raugo bakterijos pasižymi raminamuoju poveikiu.
• Kefyras turi mažiau kalorijų nei jogurtas. 100 g jogurto yra maždaug 68 kcal, o 100 g kefyro – 59 kcal. Be to, pastebėtina ir tai, kad liesas kefyras nėra naudingesnis už riebų. Jų cheminė sudėtis yra beveik vienoda: pieno bakterijų ir B grupės vitaminų liesame produkte yra tiek pat, kiek ir riebiame. Vienintelis skirtumas nebent tas, kad vitamino A su neriebiu kefyru gausite mažiau, kadangi jis tirpsta riebaluose.
• Kefyras ir rūgpienis nėra tas pats. Pirmajam produktui reikia specialaus raugo, o rūgpienis – na, tai tiesiog surūgęs pienas.
• Kefyrą organizmas įsisavina greičiau nei pieną. Pastarojo per valandą organizmas pasisavina tik 30 %, o kefyro – net 90 %.