Frančeska ir jos vyras Li Mūras Viljamsas jau kelerius metus nugyveno kartu ir susilaukė dviejų nuostabių vaikučių – Bobio ir Belos. Tada niekas nė neįtarė, koks išbandymas laukė jų ir jų dukrytės.

Bela visada buvo kaip saulės spinduliukas – ji džiugino ir tėvus, ir broliuką. Bent jau pirmuosius 18 mėnesių.

Šeimos atostogų metu mergaitė netikėtai susirgo, jai pradėjo slinkti plaukai. Tėvai nesuprato, kas nutiko. Iš karto po atostogų Frančeska ir Li nuvežė mažylę į vieną geriausių Londono ligoninių, kur patyrę medikai pranešė šokiruojančią žinią.

Po Belos magnetinio rezonanso tyrimo paaiškėjo, kad gerai ne viskas. Būklė vis blogėjo, kol galiausiai, norint išsaugoti mažylės gyvybę, teko pajungti gyvybę palaikančius aparatus.

Mergytei trūko vitamino B12. Organizmas nesintetino fermentų, reikalingų, kad organizmo ląstelės augtų sveikos.

Ši reta liga pakerta 1 iš 60 000 vaikų. Gydytojai leido aiškiai suprasti, kad pasveikti beveik neįmanoma, ir kad dukrytė tiesiog neišgyvens.


Frančeska ir Li pasitarę nusprendė atjungti gyvybę palaikančius aparatus, kad Belai netektų kankintis iki pat savo gyvenimo pabaigos.

Tą dieną visa šeima ir artimieji susirinko ligoninėje, kad atsisveikintų su mergyte. Štai nuotrauka, turėjusi tapti paskutinės tėvų su dukryte praleistos akimirkos prisiminimu.

Li pasakoja: „Aš laikiau ją už rankos, žinodamas, kad ji tuoj išleis paskutinį kvapą. Aš jaučiau, kaip ji silpsta. Tačiau staiga ji stipriai suspaudė mano pirštą“. Belos kūno temperatūra pakilo, mergytė paraudo, atsibudo ir pradėjo šaukti... Prietaisai pradėjo cypti, gydytojai subėgo į palatą.

Visi buvo tikri, kad mergytė neišgyvens, tačiau, didelei ligoninės personalo nuostabai, visi rodikliai normalizavosi.

Po kelias savaites trukusio intensyvaus medikamentinio gydymo Bela grįžo namo gyva ir sveika.

Po penkių mėnesių ji atrodė visai kitaip: ji bėgioja, šypsosi, žaidžia su savo draugais, jos plaukai ataugo. Li ir Frančeska dukrytės pasveikimą vadina kalėdiniu stebuklu – juk niekas netikėjo, kad ji išgyvens.